Pas kaimynus neužsiveis
„Aš irgi norėjau [tarakonus, aut. past.] išnaikinti, bet paskui paskaičiau, kad reikia kreidelių nupirkti. Nupirkiau kreidelių, grįžtu namo, žiūriu, kaip jie gražiai piešia, pasilikau ir auginu“, – apie Madagaskaro šnypščiančiųjų tarakonų atsiradimą jo namuose juokauja G. Paškevičius. Iš tiesų tokie tarakonai Lietuvoje negyvena. Tad šiuos vabalus egzotinių gyvūnų entuziastas turėjo įsigyti.
„Madagaskaro šnypščiantieji tarakonai, kaip sako jų pavadinimas – šnypščia. Jie šnypštimą naudoja kaip gąsdinimą – viena iš gynybos priemonių. Mažam, šešias kojytes turinčiam, negalinčiam gelti, kąsti, žnypti, užnuodyti ar kažkaip kitaip apsiginti, belieka šnypšti. Vienas iš geriausių gynybos būdų.
Pavyzdžiui, ateitų koks plėšrūnas, uždėtų ant jo letenėles, sušnypštų, tai reikėtų atsitraukti – gal gyvatė, gal dar kažkas. Sukelia tokią gynybinę reakciją. Jeigu tai nepadėtų ir, pavyzdžiui, jūs labai atsibostumėte tarakonui, jis turi dar vieną gynybos būdą – apvemti. Jie išleidžia visą savo skrandžio turinį, kad taptų patys lengvesni, galėtų lengviau pabėgti ir jums būtų mažiau malonu“, – pasakoja apie tarakonus G. Paškevičius.
Madagaskaro šnypščiantieji tarakonai maitinasi išskirtinai augalinės kilmės ėdesiu – vaisiais, daržovėmis ir lapais: „Jie nesimaitins mėsa, trupiniais, pabėgę namuose neužsiveis, pas kaimynus neapsigyvens. Pabėgę jie žus, nes namuose yra per vėsu, jų terariume turi būti 34 laipsniai šilumos, turi būti specifinė drėgmė, ne mažiau 80 procentų. O namuose jie niekaip… Nebent jūs gyvenate kažkur tropikuose, tada galbūt jie ir užsiveistų. Jie veisis tik terariume, o jeigu koks jauniklis pabėgs, tai jis ten ir žus, niekaip neišgyvens.“
Įdomu ir tai, pasakoja G. Paškevičius, kad tarakonai gali 10 dienų išgyventi be galvos. Jos netekę šie vabalai miršta, tačiau tik iš bado, nes neturi kito būdo, kaip gauti energijos – jiems galva reikalinga tik absorbuoti ėdesį.
„Kas dar įdomu apie tarakonus, tai kad tikriausiai esate girdėję apie tokį legendinį filmą „Svetimas prieš Grobuonį“. Tai kai kūrė režisierius Grobuonio veidą, jam zoologai siūlė, kaip jis gali atrodyti. Pasiūlė būtent tarakoną. Mažai kas yra žiūrėjęs tarakonui į akis, jos atrodo kaip kokio ateivio veidas. Tai būtent tam filmui buvo panaudotas Madagaskaro šnypščiančiojo tarakono veidukas“, – šypteli biologas.
Tarakonai, pasakoja pašnekovas, yra gyvavedžiai, tad kai susiporuoja patinas su patele, gimsta gyvi, susiformavę maži tarakoniukai: „Patinėlis turi ragiukus, pas patelę faktiškai lygu. O gyvena jie 8 metus.“
Geriausias augintinis vaikui
„Manęs dažnai, kaip gyvūnų specialisto, klausia: koks augintinis vaikui yra geriausias – gal triušiukas, gal jūrų kiaulytė? Visada sakau: pradėkite nuo tarakono. Būna tokių vaikų, kurie negali pasirūpinti net juo. Jam kartą per savaitę reikia duoti paėsti, nebent turite daugiau, tada reikia maitinti dažniau, taip pat jam reikia truputį [vandens] papurkšti, kad terariume būtų drėgna. Jeigu toks gyvūnas nugaišta ar kažkas panašaus nutinka, tada turbūt augintinio vaikui dar nereikėtų turėti. Tai yra pats geriausias augintinis“, – pastebi egzotinių gyvūnų augintojas.
Be to, tarakonai nėra brangus gyvūnas, tad aprūpinti mažamečius tarakonais tėvams neturėtų būti sudėtinga.
„Manau, kad vienas kainuoja iki euro. [Tik] vieną tarakoną auginti yra blogai – jie yra grupės gyvūnai, aišku, jie komunikuoja, vienas su kitu pasipeša, bet tai yra natūralu. Laukinėje gamtoje medžio žievę atplėšiame, o ten tuntas tarakonų, šešiakojų, gražių... Tai jie turi gyventi grupėje. Vieno tarakono auginti nereikia, reikia turėti bent kokius penkis. Tada jie gali veistis.
Jeigu nenorite, kad veistųsi, įsigykite visas pateles. Jie yra labai įdomūs, lipa bet kokiais paviršiais, negali įkąsti, įgnybti, įžnybti, sužeisti. Vaikui tai yra tobulas gyvūnas. Vaikas gali juos pavartyti, pasižiūrėti į pilvuką, jie tik šnypščia ir nieko nedaro, galima ir kasyti pilvuką“, – pastebi G. Paškevičius.
Kad vaikams šis augintinis itin geras pasirinkimas, rodo ir tai, jog Lietuvos vaikų darželiuose juos tikrai galima sutikti – čia jie auginami specialiai vaikų edukacijoms ir užsiėmimams.
„Kai vaikai žaidžia, gali iš LEGO kaladėlių suformuoti trasas ir organizuoti lenktynes. Užsienyje vyksta statymai, žmonės lažinasi, kuris tarakonas bus greitesnis, su jais sportuoja, miklina juos, kad jie norėtų bėgti tiesia trajektorija. Dirbu su tokiais darželiais, kurie juos augina, aš jiems parūpinu tarakonų, papasakoju, kaip viską daryti, jie netgi darželiuose pasidaro trasas, žiūri, kieno tarakonas greičiausias, turi pasižymėję. Fantastika. Tai yra ir veikla, ir žmones artina prie gamtos.
Dar įdomu tai, kad šie tarakonai nebijo kritimo. Jeigu jie krenta ar ant kilimo, ar grindų, jie nepatiria baisios traumos, kaip, pavyzdžiui, vorai, kuriems krentant įtrūksta pilvelis. Tarakonai turi iš visų pusių chitininį šarvą, kuris apsaugo juos. Jeigu laukinėje gamtoje jiems būnant ant medžių atskrenda paukštis, [ant tarakonų] užkrenta šešėlis, jie visuomet atsipalaiduoja ir krenta, nes tada yra tikimybė, kad jie įsiraus kažkur. Būtent kritimas yra natūrali gynybinė reakcija“, – tarakonų privalumus vardija egzotinių gyvūnų entuziastas.
Visą LNK siužetą galite pamatyti čia: