Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros departamento direktorius Vaidas Cibas teigia, kad vartojimo paskolos yra pakankamai populiarios tarp Lietuvos gyventojų.
„Mes kasmet, kiekvieną ketvirtį matome, kad pasiskolinta suma, visas paskolų portfelis po truputį auga. Pavyzdžiui, per paskutinį ketvirtį jis yra paaugęs 13 proc., šiandien visos vartojimo paskolos siekia 1,2 mlrd. eurų ir tas skaičius po truputį auga. Taip pat auga ir vidutinė vartojimo paskolos suma, šiandien ji sudaro 2,6 tūkst. eurų ir praėjusį ketvirtį paaugo apie 10 proc. Šiuo metu vartojimo paskolų palūkanų norma svyruoja apie 14-15 proc.“, – komentuoja jis.
Pasak V. Cibo, pats skolinimasis nėra blogis, tai yra priemonė, kuri leidžia įsigyti norimas paslaugas ar prekes, tačiau pirmiausia reikėtų gerai pagalvoti, ar tikrai to daikto ar paslaugos reikia.
„Visų pirma, reikia labai atsakingai įsivertinti, ar tas daiktas jums iš tikrųjų yra būtinas, nes jūs už jį šiek tiek permokėsite (už tokią paslaugą reikia mokėti palūkanas), tai galiausiai jis bus brangesnis, negu be paskolos. Jei tai yra būtinybė, tada paskola yra tinkamas sprendimas, bet prieš jį priimant taip pat reikėtų įsivertinti, ar jūsų pajamų pakaks kitoms išlaidoms, ar neteks riboti savęs ir nereikės kažko atsisakyti vardan naujo pirkinio“, – teigia ekspertas.
Anot jo, bendra taisyklė yra, kad paskoloms ir finansiniams įsipareigojimams negalima skirti daugiau negu 40 proc. savo pajamų. V. Cibas akcentuoja, kad tai yra kritinė riba, kurios geriau nepasiekti.
Tuo tarpu „NEO Finance“ vadovas Evaldas Remeikis teigia, kad pagrindinis vartojimo paskolos skirtumas nuo kitų paskolų rūšių yra tai, kad vartotojas neįkeičia perkamo turto.
„Dažnai nebūtinai ir turtas yra perkamas, kartais tai gali būti ir paslaugos. Šiuo metu paskolos dydis yra apribotas iki 75 tūkst. eurų. Be to, pavyzdžiui, lizingo atveju, jeigu vartotojas perka automobilį, tai automobilis tokiu atveju priklauso lizingo bendrovei, o vartojimo kredito atveju įsigytas daiktas visada priklauso vartotojui“, – komentuoja E. Remeikis.
Jis teigia, kad ne veltui liaudyje paskolos yra vadinamos geromis ir blogomis.
„Jei žmogui sugedo automobilis, su kuriuo jis uždirba pinigus, ir jis nusiperka taupesnį, brangesnį automobilį, tam papildomai pasiskolina pinigų, tai galima vadinti gera paskola. Tuo tarpu jei paskola paimama vakarėliui, tai būtų galima vadinti bloga paskola“, – paaiškina ekspertas.
Pasak jo, pagrindinė klaida yra daroma tada, kai vartotojas nepasiskaičiuoja savo ateities pajamų ir išlaidų, nenumato tam tikrų galimų įvykių, neturi finansinės pagalvės.
„Visgi yra amžinas klausimas, ar imti paskolą, ar ne, ar gyventi patogiau dabar, ar tą patogų gyvenimą nukelti į ateitį. Taigi, viskas priklauso nuo vartotojų norų, kartais geriau susikurti patogesnį gyvenimą greičiau ir sumokėti palūkanas, negu laukti kažkiek metų ir taupyti. Kiekvienas vartotojas nusprendžia individualiai“, – teigia E. Remeikis.
V. Cibas priduria, kad svarbiausias klausimas imant paskolą, į kurį reikėtų atsakyti, tai ar paskola netaps našta.
„Tada kitas klausimas, ar dar galima pakentėti ir pagyventi be naujo daikto ar paslaugos, ar būtinai jo reikia dabar. Taip pat ir anksčiau minėtas pavyzdys su automobiliu, tas pats galioja ir mokslams ir kitiems dalykams, kurie laikui bėgant atsipirks. Paprastas pratimas – kurį laiką neimti paskolos ir pagyventi atsidedant tą sumą, imituojant paskolos grąžinimą kiekvieną mėnesį“, – pataria ekspertas.
Anot jo, prieš imant vartojimo paskolą būtinai reikėtų palyginti skirtingų kredito davėjų sąlygas.
„Svarbu nueiti pas kelis ir palyginti sąlygas, išsirinkti tą, kuris siūlo geriausias sąlygas, mažiausią investavimo mokestį, mažiausias palūkanas, gal ir kitos sąlygos yra svarbios. Be palyginimo jokiu būdu nedaryti greitų sprendimų“, – teigia V. Cibas.