„Gamtos stichijos, energetiniai šokai ar kibernetiniai išpuoliai daro poveikį ryšių infrastruktūrai ir sklandžiam paslaugų veikimui. Vis tik ryšio tiekėjai mūsų šalyje investuoja į tinklo stabilumą, paslaugų užtikrinimą bei rizikų valdymą tam, kad nuo kritinių situacijų būtume maksimaliai apsaugoti. Nemažiau svarbu ir tai, kad ištikus bet kokiai krizei, jų padariniai būtų kuo mažesni, bet svarbiausia – neliktume be ryšio“, – pranešime spaudai teigia Mindaugas Rauba, „Bitė Lietuva“ technologijų direktorius.
Visiškai atkirsti – nerealu
Situacijos, kai priešiškai nusiteikusios jėgos fiziškai atkerta pasienio regionuose esančius ryšio bokštus – sunkiai tikėtinos. Vis tik net ir tokiam scenarijui įvykus, pasienio gyventojai visiškai neliktų be ryšio.
„Ryšio bokštų tinklas veikia korio principu, kur kiekvieną „akelę“ aptarnauja konkretus ryšio bokštas. Vienam ryšio bokštui nustojus veikti, dalį jo padengiamos teritorijos gali perimti kitas, artimiausiai esantis ryšio bokštas. Dalis mūsų ryšio bokštų taip pat sujungti ir bevielio ryšio radijo relinėmis linijomis, kurios gali veikti net iki 20 km atstumu. Kiti bokštai sujungti požeminiais optiniais kabeliais. Tad fiziškai paveikti visą tinklą net per ilgesnį laiką – sudėtinga“, – paaiškina M. Rauba.
Daugiau kaip penkiolika metų telekomunikacijų ir IT srityje dirbančio eksperto teigimu, priešiškoms jėgoms visiškai „išjungti“ ryšio bokštus nėra taip paprasta.
„Tarkime, galima fiziškai atkirsti į ryšio bokštą nutiestus elektros tinklus. Vis tik visi iki vieno mūsų ryšio bokštai turi integruotas baterijas, kurios užtikrina sklandų ryšio veikimą nuo kelių valandų iki keleto parų net ir visiškai nutrūkus elektros tiekimui. Žinoma, fiziškai sunaikinus visą bokštą toje vietoje padengimas susilpnėtų, tačiau veiktų viena ar kita ryšio technologija iš kito, artimiausio bokšto“, – tinklo veikimo bei atsparumo principus aiškina M. Rauba.
Atkurtų interneto tinklą
Kitas scenarijus, kuriam ruošiasi skaitmeninių paslaugų tiekėjai – paskirstytosios paslaugų trikdymo (angl. DDoS) bei kitos kibernetinės atakos, galinčios paveikti interneto prieigą.
„Kibernetiniai nusikaltimai kelia vis didesnę grėsmę, tad ryšio tiekėjai imasi saugumo sprendimų, užkertančių tokių atakų galimybę tiek iš vidaus, tiek iš išorės. Didelių DDoS atakų Lietuvoje jau esame turėję, jų metu su nesklandumais susiduria visi ryšio tiekėjai. Pavyzdžiui, jei ataka paveikia tarptautinį interneto ryšį, neveikia tokios populiarios svetainės, kaip „Facebook“, „Google“ ir kitos“, – sako ekspertas.
Pasak jo, pesimistiškiausias scenarijus būtų, jei priešiškai nusiteikusios jėgos nukirstų kabelius visiems Lietuvoje veikiantiems operatoriams vienu metu. Bet ir tokiu atveju išeitis yra – visiems bendradarbiaujant būtų galima atkurti Lietuvoje veikiančias interneto svetaines, taip pat atkurti ryšį pasinaudojant palydoviniu internetu.
Nesame izoliuoti
„Svarbu suprasti, kad Lietuva nėra izoliuota valstybė – turime apie 10 skirtingų fizinių išėjimų į pasaulį: stambius povandeninius kabelius per Baltijos jūrą į Šiaurės šalis, požeminius kabelius skirtingose vietose į Lenkiją ir Latviją“, – pasakoja M. Rauba.
Kitas svarbus momentas – dirbama ir prie GPS blokavimo prevencijos, kad būtų neįmanoma lokaliai trikdyti radijo įrangos darbo. Pasak pašnekovo, naujos kartos duomenų perdavimo tinklas leidžia užtikrinti nenutrūkstamą 5G ryšio veikimą ir be GPS imtuvo.
„Siekiame, kad visi naujos kartos ryšio bokštai būtų aprūpinti ir naujos kartos duomenų perdavimo tinklu. Tai reiškia, kad jei priešiškos jėgos užblokuotų GPS signalą viename regione, dėl ko kurį laiką prasčiau veiktų ryšys, pagrindiniai ryšio bokštai galėtų tarpusavyje pasidalinti iš palydovų gaunama tarnybine informacija bei užtikrinti stabilų ryšį ir paveiktame regione“, – teigia ekspertas.
Kaip anksčiau rašė LOGIN, Lietuva yra tarp greičiausią ir kokybiškiausią internetą turinčių Europos šalių – maždaug 90 proc. Lietuvos namų ūkių turi prieigą prie interneto ir juo naudojasi kiekvieną dieną.
„Internetas ir jo kokybė mūsų šalyje labai sparčiai augo dėl to, kad mes patys domėjomės, pratinomės, kėlėme lūkesčius turėti aukštesnę greitesnio bei kokybiškesnio interneto kartelę. Svarbiausia yra nesustoti ir toliau skatinti interneto technologijas Lietuvoje kuriančius bei plėtojančius dirbti“, – sakė interneto ir TV paslaugų bendrovės „Etanetas“ vadovas Artur Stefanovič.