Ką iš tikrųjų Vašingtone iš Trumpo komandos išgirdo Lietuva ir kodėl to ignoravimas būtų didelė klaida

Lietuva nesirenka nė vienos pusės. Tokią poziciją dėl JAV pretenzijų Grenlandijos klausimu prieš vizitą Vašingtone išsakęs šalies diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys grįžo iš JAV ir iš esmės leido suprasti, kad rinktis vis dėlto teks. Tik pasirinkimai bus ne minėtu klausimu, o esminiai, su visa atsakomybės našta: ar mums dar pakeliui su Amerika? Jei ne – kokios alternatyvos? O jei taip, kokia bus kaina ir ar spėsime tuo greičiu, kurį parinko Donaldas Trumpas?

Dilema, regis, aiški ir iškilo ne tik Lietuvai: kaip toliau vystyti santykius su JAV, kai šios šalies užsienio, saugumo ir vidaus politika dabar, regis, kone kasdien patiria tektoninius lūžius?

D. Trumpo antroji kadencija prasidėjo taip, kaip daugelis ir prognozavo – trankiai, chaotiškai, gal net iššaukiančiai, siunčiant prieštaringus signalus. Nuo teritorinių pretenzijų Danijai dėl Grenlandijos, Panamai – dėl kanalo iki muitų JAV priešams ir sąjungininkams, užkulisinių derybų su Rusija dėl Ukrainos.