Paluckas: auklėjimu neužsiimame
Po porą valandų užtrukusio posėdžio žurnalistams premjeras Gintautas Paluckas papasakojo, apie ką kalbėjo koalicijos partneriai.
„Pasikalbėjome apie aktualijas, apie einamuosius reikalus, politinę ir bendravimo kultūrą. Kaip matote, nesusimušėme, išsiskirstėme taikiai, be papildomų emocinių krūvių ar panašių dalykų“, – kalbėjo G. Paluckas.
Jis dar kartą kartojo, jog nieko koalicijoje nereikia nei raminti, nei tramdyti.
„Tai yra normalus, dalykinis darbo procesas, pasišnekėti, kas kam užkliuvo, kas į ką sureagavo, dėl kokių priežasčių, kokie argumentai, kas dėl ko pasakyta. Visi šie dalykai buvo atlikti ir padaryti, visi emociją nuleido ir toliau judame į priekį. Nereikėjo priimti jokių sprendimų, koalicija dirba toliau ir yra tvari“, – tvirtino Vyriausybės vadovas G. Paluckas.
Premjeras G. Paluckas po to vėl kartojo, jog koalicijos partneriams reikėtų daugiau bendrauti ir ne per žiniasklaidą.
Paklaustas, ar R. Žemaitaičio retorika ateityje keisis, premjeras tikino, jog „auklėjimu neužsiima“.
„Nei mums tai taikoma, nei demokratams, nei „Nemuno aušrai“. Bet, be abejo, kalbėjome ir apie tai, kiek kuris pareiškimas iššaukia emocinio vertinimo. Emocija irgi randa sau erdvės tarp politinių pasiūlymų, ją reikia kontroliuoti. <....> Manau, kad mes turime visai neblogą sutarimą po šito posėdžio“, – tvirtino Vyriausybės vadovas.
Paklaustas, ar posėdžio metu demokratai užsiminė apie tai, jog jie gali trauktis iš koalicijos, G. Paluckas teigė, kad ne.
„Nežinau. Šio susitikimo rėmuose aš jokių tokių nuotaikų negirdėjau. Kavą išgėrė, pyragėlius suvalgė, visi patenkinti, nuotaika gera. Sakyčiau, kad viskas gerai“, – nurodė premjeras.
Žemaitaitis: pokalbis labai geras
Valdančiosios partijos „Nemuno aušra“ lyderis R. Žemaitaitis po koalicinės tarybos susitikimo žiniasklaidai teigė, jog pokalbis buvo „labai geras“.
„Kaip jau sakiau, beveik dvi valandas turėjom, nuo A iki Z, daug ką aptarti, apsikalbėti. Matyt, kad kartais reikia pasiaiškinti ir paaiškinti. Ypatingai žurnalistai, kurie iškarpote tezes arba sakinius ir paleidžiate į savo tekstus... Matyt, to ir yra pasekmė.
Čia yra dar vienas pavyzdys, kad politikus ar žmones reikia cituoti mažą apimtimi, trumpesnius tekstus. Tokiu atveju nebus jokių nesusikalbėjimų ar nesusipratimų“, – argumentavo R. Žemaitaitis.
Paklaustas, ar dėl šios situacijos yra kalta žiniasklaida, R. Žemaitaitis tvirtino, jog ne. Bet žiniasklaida, pasak Seimo nario „kalta dėl to, kad daro arba mokamo turinio tekstus, arba, kai politikai sukomentuoja pasidaro didelį pavadinimą“.
Atsakydamas, ar koalicijos partneriai prašė R. Žemaitaičio tam tikromis temomis nekalbėti, arba kalbėti mažiau aštriai, į klausimą jis atsakė vaizdžiai.
„Dar kartą pakartosiu – 1982 metai, gegužės 30 diena. Gimė Remigijus Žemaitaitis toks, koks jis yra. Ir jeigu kažkam tai nepatinka, tai tiesiog gyvenime priima kitus sprendimus. Koks aš esu, toks aš ir būsiu. Kaip kalbu, taip ir kalbėsiu. Ačiū jums, bet jūs manęs nebandykite pakoreguoti, nebandykite pakeisti. Kokį gamta sukūrė, toks aš ir esu“, – kalbėjo R. Žemaitaitis.
Kukuraitis: yra lūkestis, kad Žemaitaitis nebevaikščios raudonomis linijomis
Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Linas Kukuraitis sako, jog pirmadienį vykusio koalicinės tarybos posėdžio metu išsakė savo priekaištus dėl valdančiosios daugumos partnerio, „Nemuno aušros“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio retorikos. Anot parlamentaro, viliamasi, jog koalicijos kolega „nebevaikščios raudonomis linijomis“.
„Buvo tiesus ir atviras pasikalbėjimas. Tokių reikia kur kas dažniau. Turėjome galimybę tiek mes išsakyti, kas rūpi, kur mes matome tas ne kartą įvardytas raudonąsias linijas, ir išgirsti atsakymus iš savo partnerių“, – po posėdžio žurnalistams sakė L. Kukuraitis.
„Susakėme lūkesčius. Taip pat mūsų pozicija – į komunikaciją mes taip pat reaguosime komunikacija. Kai matysime, kad raudonos linijos peržengiamos, mes tikrai reaguosime tiek koalicijos viduje, tiek išorėje. Ir yra sutarta, kad toliau dirbame ir ruošiamės svarbiai pavasario sesijai“, – dėstė jis.
L. Kukuraičio teigimu, šiuo metu R. Žemaitaitis dar neperžengia vadinamųjų raudonų linijų.
„Tomis raudonomis linijomis, mūsų vertinimu, yra vaikščiojama. Yra lūkestis, kad nebebus vaikščiojama“, – dėstė jis, aiškiai neatsakydamas, ar tiki, jog „aušrietis“ gali laikytis sutartų principų.
„Pagyvensime – pamatysime. Šiuo atveju, kaip ir sakiau, išsakyti lūkesčiai ir mūsų žingsniai – į komunikaciją reaguosime komunikaciškai“, – pažymėjo „Vardan Lietuvos“ narys.
Žinia dėl mokesčių ir pensijų
Premjeras G. Paluckas teigia, kad Vyriausybės siūlomų mokestinių pokyčių paketas koalicijos partneriams bus pateiktas per ateinančias savaites. Anot jo, iki šio paketo pateikimo koalicija apie galimus mokestinius pakeitimus detaliai nediskutuos.
„Projektai yra ruošiami ir per ateinančias dvi savaites pasieks koalicijos partnerius. O tada tai, dėl ko sutarsime, virs teisės aktų projektais, kurie Seimą pasieks pavasarį“, – pirmadienį po koalicinės tarybos posėdžio žurnalistams teigė G. Paluckas.
„Dėl mokesčių kalbėsime tik tada, kai jie bus ant stalo ir teisės aktų pavidalu paruošti. Nes šiandien diskutuoti, manipuliuoti ir bandyti aiškintis, kiek čia ko gali būti, ko negali būti, tai visuomenės trikdymas“, – sakė jis.
Pasak jo, tarybos posėdyje buvo apsikeista nuomonėmis apie galimus tam tikrų mokesčių sistemos pakeitimų poveikius. Tačiau premjeras atsisakė detalizuoti, kokie pakeitimai valdantiesiems labiausiai priimtini.
„Apie tai irgi kalbėjome. Galų gale juk ruošiame 2026 m. biudžetą, kalbame apie gynybos finansavimą. Tad svarbus klausimas iš kur imsime pinigus“, – sakė premjeras.
„Dabar apsikeitėme nuomonėmis ir požiūriais apie tai, koks pakeitimas galėtų kokią įtaką turėti, ne tik pajamoms, bet ir ekonominei situacijai“, – kalbėjo jis.
Paklaustas G. Paluckas pabrėžė, kad jokio susitarimo, nustatančio, jog ši Vyriausybė skirs 5-6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto gynybos reikmėms nėra. Tokį tikslą, anot jo, bus galima nustatyti tik turint priemones didinti valstybės išlaidas.
„Dėl 5-6 proc. nuo BVP gynybai, tokio susitarimo nėra. Galime pritarti tik kai matome priemones“, – sakė G. Paluckas
„Negalima atsieti tikslų nuo priemonių“, – pabrėžė jis.
Premjeras taip pat pabrėžė, kad gynybos poreikiai bus finansuojami ne vien didinant mokesčius.
„Yra bendra prezidento ir koalicijos nuostata, kad šis didinimas negali vien mokesčiu pavidalu gulti ant Lietuvos gyventojų ir verslo“, – tvirtino jis.
Anksčiau finansų ministras Rimantas Šadžius yra teigęs, kad Vyriausybės siūlomų mokestinių pokyčių paketą koalicinei tarybai planuojama pristatyti jau vasario pradžioje.
Premjeras taip pat teigė, jog valdančioji koalicija pritaria Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pateiktam antrosios pensijų pakopos pertvarkos modeliui, tačiau tarsis dėl techninių įgyvendinimo detalių.
„Dėl pačios pensijų antros pakopos pertvarkos modelio yra pritariama“, – žurnalistams pirmadienį po koalicinės tarybos posėdžio sakė G. Paluckas.
Pasak Vyriausybės vadovo, diskusija paliko „gerą įspūdį“, jog koalicija sutaria dėl visų pagrindinių pensijų pertvarkos punktų.
„Yra keletas momentų, dėl kurių dar diskutuojame, bet tai yra daugiau ne kritinė diskusija, o labiau (…) techninio pobūdžio, kaip tai realizuoti“, – tikino G. Paluckas.
ELTA primena, kad socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė siūlo lankstesnę kaupimo antrojoje pensijų pakopoje sistemą.
Siūlymais ketinama atsisakyti automatinio įtraukimo, jį keičiant savanorišku apsisprendimu kaupti. Numatyta galimybė prie darbuotojų pensijos savanoriškai prisidėti ir darbdaviams, tai darantiems leidžiant naudotis pelno mokesčio lengvata.
Siekiant sutaupyti, taip pat siūloma atsisakyti 1,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU) siekiančio valstybės įnašo prie kaupimo, jį keičiant pigiau kainuosiančia gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata pačioms įmokoms. Lengvatos lubos siektų šiuo metu iš valstybės biudžeto mokamos paskatos kaupti dydį, t.y. 365 eurų per metus.
Norint lėšas atsiimti iki pensinio amžiaus, GPM būtų taikomas tik tiems gyventojams, kuriems iki šio amžiaus liko mažiau nei 5 metai ir kurie turi sukaupę iki vieno anuiteto siekiančias sumas, taip pat, pagal šalies vadovo siūlymą, norintiesiems vieną kartą bet kuriuo metu atsiimti iki 25 proc. sukaupto turto.
GPM būtų netaikomas, kai visas sukauptas lėšas nori išsiimti 70-100 proc. dalyvumo netekę gyventojai, turintieji sunkią ligą, įtrauktą į Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) sudarytą sąrašą, ar nustatytą paliatyvios pagalbos poreikį.
Taip pat kaupiantiesiems siūloma nustatyti 12 mėn. langą su galimybe pasitraukti, įsigijant papildomus pensijų apskaitos vienetus.
Sulaukus senatvės, išmokos nebūtų apmokestinamos, be to, privalomo anuiteto minimali riba būtų didinama iki 10 proc., o maksimali riba nustatyta ties 50 proc. vidutinės senatvės pensijos.
„Elta“ primena, kad dalis valdančiosios daugumos atstovų pastaruoju metu kalbėjo apie būtinybę šaukti koalicinės tarybos posėdį ir aptarti viešojoje erdvėje rezonansą kėlusius „Nemuno aušros“ lyderio pareiškimus. Parlamentaras reiškė viešą kritiką Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimui reikšmingai didinti asignavimus krašto apsaugai, o Seimo pirmininkui Sauliui Skverneliui paraginus tuo abejojančius politikus nuvykti į Ukrainą, „Nemuno aušros“ lyderis pareiškė nematąs prasmės to daryti.
R. Žemaitaitis taip pat susitikimuose su rinkėjais kritiškai atsiliepė apie prezidentą Gitaną Nausėdą, tikindamas, esą šalies vadovas siūlo nacionalizuoti gyventojų indėlius ir panaudoti juos gynybai.
S. Skvernelis šiuos R. Žemaitaičio pasisakymus pavadino besitęsiančią dezinformacijos kampanija ir nurodė, jog „aušriečio“ pozicijos neatitinka koalicinėje sutartyje įtvirtintų principų.
Tuo metu pats šalies vadovas pareiškė – jeigu R. Žemaitaitis ir toliau tokiais pasisakymais diskredituos Lietuvą, pokyčiai dabartinės koalicijos gretose bus neišvengiami. Be to, G. Nausėda akcentavo, jog „aušriečių“ pirmininkas už tokias kalbas ir gąsdinimus „turėtų sėsti į teisiamųjų suolą“.
R. Žemaitaitis netruko sureaguoti į tokius pareiškimus – anot Seimo nario, tokia Prezidentūros laikysena gali būti vertinama kaip politinis persekiojimas.
Savo ruožtu premjeras Gintautas Paluckas kelissyk kartojo, kad nereikėtų sureikšminti skandalingų R. Žemaitaičio pasisakymų. Vyriausybės vadovo įsitikinimu, koalicijos partnerio pareiškimai apie Ukrainą bei Rusijos grėsmę ar Prezidentūros pasipiktinimą sukėlęs šalies vadovo pasiūlymų iškraipymas jokių realių neigiamų pasekmių neturi. Be to, sulaukdamas raginimų sukontroliuoti nerimstančius koalicijos partnerius, ministras pirmininkas pareiškė neketinantis to daryti.
„Supraskite, koalicija tai ne koks nors cirkas, o partneriai – ne žvėrys, o aš ne koks nors dresuotojas, kad su botagu ar skanėstais mėginčiau vienaip ar kitaip priversti ką nors kaip nors elgtis“, – TV3 televizijai teigė G. Paluckas.
Paskutinį kartą koalicinė taryba buvo sušaukta dar praėjusiais metais – gruodžio pabaigoje.