Reikia pripažinti problemą
J. Damidavičius sako, kad mūsų priimami sprendimai daro didelį poveikį aplinkai.
„Praktika, kai poveikis aplinkai suprantamas skirtingai ir tai daro klaidingą įtaką visuomenei, yra vadinamas gerai žinomu žodžiu „greenwashing“ (žaliasis smegenų plovimas, – red. past.). Klausimas, kiek mums patiems tai aktualu kasdienybėje, kai apie tvarumą kalbame Vilniuje, Lietuvoje?
Norėčiau pradėti nuo Europos Sąjungos Žaliojo kurso, kuris kelia labai aiškų tikslą – šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) mažinimas 55 proc. nuo 1990-ųjų. Tokį tikslą reikia pasiekti iki 2030 m.
Transporto sektoriuje tas pats – automobilių išmetamų ŠESD turi sumažėti 55 proc. iki 2030 m., o nuo 2035 m. naujai gaminami automobiliai turi tokios taršos išvis nesukelti“, – sako jis ir prideda, kad tai sukuria dideles galimybes elektromobilių rinkai.
„Europoje planuojama, kad 2030 m. bus įrengta 3,5 milijono įkrovos stotelių, o šiuo metu jų skaičius dar nesiekia vieno milijono. Tikslas 55 proc. atrodo kažkur netolimoje ateityje, tačiau ką reiškia šio tikslo pasiekimas? Tikslas taip arti, kad atrodo kartais gali būti net nepasiektas. Kodėl taip sakau? Nuo 1990-2020 m. ŠESD sumažinome 30 proc., todėl dabar reikia dvigubai daugiau priemonių, kad tikslą pasiektume 2030 m.
Labai svarbu, kad priemonės, kurias vykdome, būtų ambicingesnės. Yra paskaičiuota: kad Europoje nacionalinės politikos, kurios orientuotos į klimato kaitą, ir jų įgyvendinimas, sudarytų daugiausiai 47 proc. visų ŠESD sutaupymų, vadinasi trūksta dar 8 proc., kuriuos reikia papildomai pasiekti“, – tikina J. Damidavičius.
Anot jo, svarbiausia pripažinti problemą, kad klimato kaita egzistuoja.
„Klimato kaitos diagrama „Vidutinė metų temperatūra ir jos pokytis“. Taip grafiką mato realistai, kai jie vertina, kad nuosekliai vidutinė oro temperatūra kyla ir nuo 1970 m. iki šių dienų kreivė kyla į viršų.
Taip tą patį grafiką mato klimato kaitos neigėjai. Žinoma, jie sako, kad būna ekstremalių pokyčių, būna neigiamų temperatūrų, aukštų, žemų, tačiau paėmę tam tikrą laiko dalį ir vardindami, kad vidutinė oro temperatūra vis tiek nekinta, taip segmentuotai eidami per laikotarpius neigiame klimato kaitą ir jos padarinius.
Kad galėtume spręsti problemą, pirmiausiai reikia ją pripažinti, pripažinti jos pasekmes, poveikį aplinkai“, – atkreipia dėmesį pranešėjas.
Transporto sektoriaus poveikis didžiulis
Jis sako, kad itin reikšmingą poveikį ŠESD kiekiams turi būtent transporto sektorius.
„Iš to kyla iniciatyvos aplinkosaugos, socialinėje ir valdysenos srityse, ypač orientuotos į įmonių tvarumą, politiką, kad turėtume socialinę atsakomybę prieš visuomenę keisti ir padaryti, kad CO2 mažinimas turėtų realią naudą mums kaip gyventojams, sistemos naudotojams, taip pat gamtai.
Būdami įmonių dalimi, mes, dirbanti visuomenė, esame taip pat įsipareigoję ir turime savo veiksmais siekti įmonės tvarumo tikslų, keisti įpročius.
Pirmiausiai visada pradedame nuo įprastų priemonių – taupome popierių, rūšiuojame, atsisakome plastiko, darome populiarias iniciatyvas, kurios labai geros, nes nuo to ir pradedame, tačiau yra vienas didžiulis dramblys kambaryje, kuris dažniausiai sveria apie 1000 kg ir juda 50-60 km per val. greičiu.
Tai yra mūsų automobiliai, kurių į bendrą tvarumo politiką mes patys neįtraukiame. Didžiausias poveikis ŠESD sektoriuose yra transporto, kuris sudaro apie 40 proc. visų emisijų“, – kalba JUDU Judumo transformacijos vadovas.
Anot jo, yra numatyti planai, kaip turėtų keistis transporto sektorius, kad galėtume pasiekti iškeltų tikslų.
„Planas yra 2030 m. pasiekti, kad mieste keliautume subalansuotai. Pagrindinėmis susisiekimo rūšimis – automobiliu, viešuoju transportu, pėsčiomis – keliautume po 30 proc. atliekant kasdienes keliones. Tai yra 70 proc. kelionių mieste vyktų darniais būdais.
Tačiau, kokia situacija yra šiandien? 50 proc. mūsų kasdienių kelionių vis dar atliekama automobiliu. Rezultatas nesikeičia jau dešimtmetį, matome, kad iniciatyvos, rekomendacijos neveikia, situacija nekinta.
Miestas turi parengęs įrankius, kurie gali padėti pakeisti mūsų deklaracijas į konkrečias praktikas. Yra Darnaus judumo planas, kuris atspindi galimą susisiekimo įpročių keitimą, kalba apie alternatyvius keliavimo būdus miestuose, suteikia galimybes ne tik kiekvienam individualiai rinktis darnų judėjimo būdą, bet ir skatina įmones tai daryti.
Šiandien turime net 450 įmonių Vilniuje, kurios keliauja viešuoju transportu ir skatina savo darbuotojus tai daryti.
Šiuo metu rengiamas Žaliojo miesto veiksmų planas, kuris padės gauti daugiau investicijų įgyvendinti tvarumo sričiai per transporto sektorių. Miestas yra įsipareigojęs Klimato miesto susitarime, kur yra numatytos priemonės, turinčios didžiausią poveikį klimato kaitos situacijos gerinimui“, – vardija pranešėjas.
Vilniuje – daug galimybių
Jis priduria, kad per pastarąjį dešimtmetį Vilnius išplėtė darnaus keliavimo galimybes, tad šiandien tikrai yra iš ko pasirinkti.
„Sukurta daug darnios infrastruktūros, pavyzdžiui, dviračių takų, paslaugų. Net neturint savo transporto galima keliauti darniai, net neturint dviračio ar paspirtuko. Dalijimosi paslaugos. Diegiame inovacijas, kurios padeda judėti sklandžiau – viešuoju transportu galima judėti prilietus diabetinę ar kredito kortelę.
Viešojo transporto atnaujinimas (kas yra didelis lūkestis iš gyventojų), kad paslaugos būtų patraukios aktyviai naudojamos ir populiarios.
Vilnius 2025 m. paskelbtas Europos žaliąja sostine. Tai ta pati iniciatyva, kuri leidžia išbandyti darnaus judumo sritį. Šiais metais numatyta daug iniciatyvų, renginių, kur mes kaip gyventojai turėsime progą išbandyti įvairius keliavimo būdus, o išbandžius galėsime toliau naudoti ir prisidėti prie tikslo Vilnių padaryti neutralų 2030 m. bei pasiekti bendrų Europos tikslų – sumažinti ŠESD 55 proc.“, – sakė J. Damidavičius ir paragino visus prisidėti prie bendros gerovės:
„Aš šiandien į studiją atvažiavau viešuoju transportu, todėl noriu ir savo pavyzdžiu paskatinti jus tai daryti, įmones paskatinti savo darbuotojams rinktis viešąjį transportą ir nedeklaruoti darnaus judumo tik paviršutiniškai, o daryti realius veiksmus, kad įtaka klimato kaitai būtų juntama. Yra priemonių, jomis tiesiog reikia imti ir naudotis.“
