– Gerbiama Greta, pradėkime nuo jūsų. Kodėl buvo priimtas šis įstatymas ir ar tai yra kažkoks įsipareigojimas Europos Sąjungos Žaliajam kursui?
– Šis naujas teisinis reglamentavimas kyla iš Vienkartinių plastikinių gaminių mažinimo direktyvos. Mes kartu su kitomis valstybėmis narėmis 2026 m. turėsime jau parodyti rezultatą, kiek sumažinome vienkartinių plastikinių gaminių (gėrimo indelių ir maisto taros) naudojimą, palyginti 2022 m. Šis teisinins reglamentavimas ir buvo inicijuotas dėl šios priežasties.
– Kuo bus pakeičiama tara? Klientams, matyt, bus siūlomos alternatyvos. Kokios jos bus?
– Kaip pastebėjote, nuo 2025 m. gegužės 1 d. įsigalioja draudimas neatlygintinai dalyti viešojo maitinimo vietose vienkartinius plastikinius gaminius: gėrimų indelius ir maisto tarą. Šis reglamentavimas skiriasi nuo pernai įsigaliojusio dėl vienkartinių plastikinių pirkinių maišelių dalijimo tuo, kad viešojo maitinimo paslaugas teikiantys subjektai turės pasiūlyti alternatyvą, kai vartotojas norės maistą ar gėrimus vartoti vietoje.
Kokia ta alternatyva? Turės pasiūlyti arba pakuotę, kuri nepagaminta iš plastiko, arba daugkartinę pakuotę, kuri galėtų būti pagaminta iš plastiko, ar įprastai restoranuose patiekiamus stalo indus, kurie dažniausiai yra keramikiniai.
– Kristina, turime degalines, kitas maitinimo vietas, kur yra labai daug puodelių. Ar turėsime už kavą mokėti šiek tiek daugiau?
– Sunku pasakyti, rinka padiktuos. Greičiausiai neturėtų brangi gėrimai, nes ir dabar pakuotės taip pat kainuoja. Tačiau kaina bus išskirta, kad atkreiptume vartotojų dėmesį, kad pakuotė kainuoja ir jis už ją moka, tokiu būdu bandant ugdyti vartotojų sąmoningumą. Manome, kad tendencija turėtų būti panaši kaip su plastikiniais maišeliais. Prekybininkai skelbia, kad 43 proc. mažiau naudojami. Tikslas, atkreipti vartotojų dėmesį, kad būtų kuo mažiau naudojama vienkartinė tara.
– Kur bus žymima kaina?
– Kvite bus išskirta paties produkto, taip pat vienkartinės pakuotės kaina. Šiandien galime sakyti, kad vienkartinės pakuotės bendra kaina 10-15 ct. Koks mokestis bus, sunku dabar pasakyti, šiandien galime pasidžiaugti, kad vartotojai kreipia dėmesį ir patys atsineša savo tarą, be abejo degalinių tinklai suteikia papildomas nuolaidas tokiam produktui. Vartotojai tikrai stengiasi kuo mažiau naudoti vienkartinių indų. Manau įvedus draudimą nemokamai dalinti, sąmoningumas turėtų keistis.
– Gal yra statistika, kiek lietuvių įpratę naudoti daugkartines pakuotes?
– Statistinių duomenų kol kas neturiu, manau, tendencija auganti, bet nėra tokia džiuginanti, kuri rodytų rezultatą ES. Sąmoningumo ugdymas – kuo daugiau kalbėti apie tai, šviesti, yra sveikintinas dalykas.
– Greta, kokia šiuo metu atliekų situacija mūsų šalyje?
– Matome tendencijas, kad pakuočių kiekis tenkantis vienam gyventojui kasmet vis didėja. Mes Europos Komisijai turėsime parodyti prevencijos rezultatą, kiek sumažinote pakuočių, tenkančių vienam gyventojui. 2030 m. turėsime sumažinti 5 proc., 2040 m. – 15 proc. Šias nuostatas vertinu kaip pereinamojo laikotarpio nuostatas, jos kalbant apie pakuočių naudojimą tik griežtės. Tai geras startas, kad ūkio subjektai galėtų pasiruošti artėjant naujam pakuočių reglamentavimui, kuris griežtės.
– Kristina, kaip rekomenduotumėte pereiti prie mažesnio pakuočių naudojimo?
– Vieno sprendimo kaip efektyviausiai organizuoti nėra. Kalbame dėl to ir laukiame iš ministerijos gairių, nurodymų, nes labai sunku rasti vieną sprendimą, kuris pasiteisintų. Aišku, verslas ieško alternatyvų, apie tai kalbamės, stengiamės šviesti ir skatinti papildomomis nuolaidomis. Keičiame degalines, kad žmonės galėtų vietoje suvartoti tam tikrą gėrimą.
– Greta, kokie jūsų būtų patarimai?
– Pradžia labai gera. Nors šis teisinis reglamentas neįvardija alternatyvos atsinešti savo pakuotę, bet tai kaip ir alternatyva. Vartotojui jis naudingas – kaip sakoma, taikomos nuolaidos. Tik naujam teisiniam reglamentavime užsimenama, jei siūloma alternatyva prisipildyti savo atsineštą pakuotę, turi būti informuojama apie higienos reikalavimus.
– Visuomenėje turime pozityvių pavyzdžių, kai verslai, renginių organizatoriai imasi iniciatyvos, gal ir jums teko pastebėti?
– Ir dabar masiniuose renginiuose, draugė buvo užsienyje koncerte, buvo už užstatą duodama daugkartinė tara, užstatas pakankamai didelis, kad žmonės norėtų grąžinti tarą. Tokiu būdu problema sprendžiama, nes kalbame apie didelį žmonių kiekį, 50-80 tūkst. žmonių. Manau tai mūsų ateitis, taip ir organizuosime masinius renginius, priprasime prie to ir taps įpročiu.
– Greta, gal jūs galite paantrinti?
– Tikrai, žinau ir Lietuvoje vykusių renginių, kur, pavyzdžiui, gėrimai buvo pilstomi tik į daugkartinę pakuotę. Tai tikrai yra mūsų ateitis, to neišvengsime.
