Pavojingos atliekos
Elektronikos atliekos – ne šiaip šiukšlės. Jose yra itin daug aplinkai ir žmogui nuodingų cheminių medžiagų.
Tokiuose kapinynuose elektronika dažnai deginama atviroje ugnyje, kad būtų išgauti vertingi metalai, tokie kaip varis, auksas ir aliuminis. Tačiau ši praktika labai pavojinga, nes degant elektronikai į orą patenka nuodingos cheminės medžiagos, pavyzdžiui, mercuris, švinas ir kadmis. Jos taip pat pateka į dirvožemį ir vandenį, sukeldamos ilgalaikę ekologinę žalą.
Žmonės, dirbantys Agbogbloshie, dažnai kenčia nuo sunkių sveikatos problemų, tokių kaip kvėpavimo sutrikimai, neurologiniai pažeidimai, įvairios odos ligos, jiems gresia vėžys ir net mirtis.
Kai kurių šaltinių teigimu, per savaitę dirbant šiame sąvartyne galima gauti sumą lygią 60 JAV dolerių.
„Pasaulis negali išmesti visų savo šiukšlių čia, tai turi išties neigiamų pasekmių žmonėms“, – sakė Anas Aremeyaw Anas, tiriamosios žurnalistikos žurnalistas iš Ganos, kuris buvo vienas iš projekto „Elektroninės atliekos Ganoje: tarpvalstybinių srautų stebėjimas“, vadovų, rašo nepriklausoma žiniasklaidos organizacija NPR.
Anas Aremeyaw Anas sakė, kad iš išsivysčiusių šalių į Ganą siunčiamos elektronikos atliekos sukūrė neoficialią perdirbimo ekonomiką šalyje, kuri, nors yra pavojinga, padeda vietiniams gyventojams išbristi iš visiško skurdo.
Oficialiai į Ganą draudžiama importuoti daugelio formų pavojingas elektronines atliekas, tačiau projekto komandai pavyko išsiaiškinti, kad apeiti draudimus nėra sudėtinga, jei tik gali pasiūlyti pinigų.
Dėl šios priežasties visoje Ganos pakrantėje daugėja neoficialių elektroninių atliekų aikštelių, kuriose tiek veikiančios, tiek neveikiančios elektroninės atliekos pilamos į milžiniškas krūvas, šalia kurių lūkuriuoja perrinkėjai, skelbia NPR.
Anot šaltinio, projekto metu išsiaiškinta, kad iš elektroninių atliekų Ganoje išgaunamos vertingiausios iškasenos dažnai net nelieka šalyje. Daugelis elementų atrenkami ir siunčiami į pažangesnes liejimo gamyklas Europoje ar Azijoje.
Srautai auga
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skelbia, kad elektroninės atliekos yra vienas sparčiausiai augančių kietųjų atliekų srautų pasaulyje. Skaičiuojama, kad 2022 m. pasaulyje susidarė 62 mln. tokių atliekų. Tik 22,3 proc. iš jų buvo oficialiai surinkta ir perdirbta.
Pavojingų atliekų tarpvalstybinį judėjimą ir jų šalinimą kontroliuoja Bazelio konvencija. Tai išsamus aplinkosaugos susitarimas, kuriuo siekiama spręsti su pavojingomis atliekomis susijusias problemas.
2019 m. įsigaliojo Bazelio konvencijos pakeitimas, kuriuo draudžiama pavojingas atliekas vežti iš Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos šalių, Europos Komisijos šalių ir Lichtenšteino į kitas valstybes, kurios yra konvencijos šalys.
Taip pat yra regioninių konvencijų, įskaitant Bamako konvenciją ir Waigani konvenciją, kuriomis siekiama dar labiau apriboti pavojingų atliekų, įskaitant ir elektroniką, judėjimą Afrikos ir Pietų Ramiojo vandenyno šalyse, skelbia PSO.
Europos Sąjunga (ES) 2021 m. patvirtino teisės į taisymą iniciatyvą, kuri skatina gamintojus daryti savo įrenginius lengviau taisomus ir prieinamus taisyti nepriklausomiems meistrams apimant ir privalomą gamintojų atsakomybę suteikti atsargines dalis.
Nuo 2026 m. ES planuoja įgyvendinti papildomus teisės į taisymą reikalavimus, kurie taps dar griežtesni ir labiau išsamūs. Elektronikos taisymas ir ilgesnis naudojimas, tikimasi, sumažins šių atliekų kiekius Europoje.