„Dalykai, kuriuos darysiu šių švenčių metu, kad pasitikčiau Kalėdas tvariau:
Laikysiuosi pasninko. Atsisakysiu alkoholio, socialinių tinklų, žinoma, mėsos. Valgysiu mažesnes porcijas, kuklesnį maistą.
Dirbsiu už auką įvairiems projektams, o surinktus pinigus paaukosiu aplinkosaugos organizacijoms.
Iškart informuosiu draugus, kad man dovanų nereikia, vietoje to, pakviesiu į žygį miške ir arbatos puodeliui prie laužo.
Prisiimsiu dalį šventės organizavimo atsakomybių, kad mano mama ir artimieji neturėtų aukoti savo brangaus poilsio tarnaudami man ir kitiems.
Nepirksiu jokių naujų dekoracijų, vietoje to, suorganizuosiu tvarių dirbtuvių workshopą savo draugams ir bendruomenei, kurių metu pasigaminsime papuošimus patys.
Nedalyvausiu Juodojo penktadienio išpardavimuose. Nes man nieko nereikia“, – savo „Facebook“ paskyroje rašo R. Matusevičiūtė.
Šventinis metas, teigia aplinkosaugos aktyvistė, yra pats geriausias laikas praktikuoti sąmoningą tvarumą.
„Tai metas prisiminti, kad taikus gyvenimas su mus supančia aplinka nereikalauja pirkti naujų produktų ar verstis iš kailio keičiant savo kasdienybę. Tvarumas yra apie suvokimą, kad aš, kaip žmogus, gyvenu simbiozėje su mane supančia aplinka ir kiekvienas mano veiksmas turi teigiamą arba neigiamą poveikį. Dažniausiai tvarumas yra apie elementarų susimažinimą – savo poreikių, darbų, materialinio turto.
Šiuo šventu laikotarpiu labai išryškėja mintis, kad tvarumo idėja nesako nieko naujo, tik kviečia prisiminti jau tūkstančius metu siunčiamas žinutes. Linkiu kuklių ir ramių švenčių visiems. Ir beprotiškai neypatingo Juodojo penktadienio“, – toliau rašo ji.
Kaip pasakoja R. Matusevičiūtė, nuo seno visiems žinomas ir praktikuojamas pasninkas iš esmės kalba apie tvarumą. Be to, tai yra kur kas platesnė sąvoka, savyje talpinanti daugiau nei tik susilaikymą nuo kai kurių gėrimų ar maisto produktų.
„Pagal idėją turėtume valgyt mažiau, o viską ką sutaupome pirkdami mažiau maisto – paaukoti. Labai graži man šita mintis“, – „Delfi“ pasakojo aplinkosaugos žurnalistė.
