Bene kiekvienas sutiktų, kad šventiniu laikotarpiu namuose verda tikras veiksmas – gaminant šventinius patiekalus nuolat burzgia įvairūs virtuviniai prietaisai, dažniau skamba skalbimo mašinos garsai, sukiojasi į namus sugrįžę giminaičiai ar svečiai, o ir elektriniai šildytuvai ar kiti elektros energiją vartojantys šildymo įrenginiai dirba visu pajėgumu. O ką jau kalbėti apie šventinę nuotaiką garantuojančias įvairiausias girliandas ir kitą proginį apšvietimą. Visa tai tikrai neprisideda prie taupaus gyvenimo būdo, o elektros sąskaitos gali išaugti nuo kelių iki kelių dešimčių eurų. Kad šventinė nuotaika nesubjurtų, visos šios rutinos atsisakyti nereikia, tačiau galima atsižvelgti į keletą patarimų, kurie padės išleisti mažiau.
Pasirūpinkite apšvietimu
„Enefit“ rinkodaros ir komunikacijos vadovė Ieva Krikštopaitytė aiškina, kad bene lengviausias būdas pradėti taupyti – rinktis energiją taupančias LED lemputes. Šviesos diodų lempos, priešingai nei kaitrinės, suvartoja iki 90 proc. mažiau elektros energijos. Pastarąsias reikėtų rinktis ne tik švenčių metu svarstant apie kalėdinį apšvietimą, bet naudoti kasdien ištisus metus visuose prietaisuose, užtikrinančiuose šviesą namuose.
„LED technologija šiuo metu yra viena efektyviausių ir aplinkai draugiškiausių apšvietimo sprendimų. Palyginti su tradicinėmis kaitrinėmis lemputėmis, LED lemputės sunaudoja 80–90 proc. mažiau elektros energijos nei įprastos, tarnauja ilgiau ir mažiau šildo aplinką“, – sako ji.
Kalbant apie girliandas, galima rinktis ir tokias, kuriose integruoti laikmačiai ar nuotolinis valdymas, kad apšvietimas veiktų tik tam tikru laiku.
„Siekiant dar labiau optimizuoti energijos suvartojimą, rekomenduojame naudoti laikmačius arba išmaniuosius įrenginius, kurie leistų automatiškai įjungti ir išjungti šventinį apšvietimą. Tai ne tik padės sutaupyti elektros energiją, bet ir užtikrins didesnį patogumą, kadangi jums patiems nereiks prisiminti kiekvieną kartą, ar buvo išjungtas apšvietimas“, – aiškina pašnekovė.
Vis dėlto, girliandos plonina ne tik pinigines, bet ir atsiliepia gamtai. Šventinis apšvietimas neretai veikia baterijų pagalba. Nors toks būdas, rodos, yra patogesnis ir galbūt patrauklesnis, jis palieka didžiulę žalą gamtai. Tad galbūt tokių papuošimų namuose reikėtų mažiau?
„Baterijoms reikalingos iškastinės žaliavos, kurių kiekis ribotas ir kurios kasmet brangsta. Vadinasi, didiname išlaidas naujiems daiktams įsigyti, kyla rimtų ekonominių ir galbūt ekologinių problemų ilguoju laikotarpiu. Juk vykdant Žemės išteklių kasybą, daromas poveikis ekosistemoms, kenčia ir šalia įsikūrusios žmonių gyvenvietės.
O didžiuliai baterijų ir akumuliatorių atliekų kiekiai ne tik nėra saugiai perdirbami – patekę į sąvartynus tampa aplinkai ir žmonių sveikatai pavojingais teršalais. Panaudotos baterijos ne sykį jau būna pažeistos, iš jų pradėję tekėti cheminės medžiagos arba jos ima tekėti, veikiant kitoms atliekoms, temperatūrai, drėgmei. Kita problema – dėl panaudotose baterijose vykstančių cheminių reakcijų, kurios nepalankiomis sąlygomis gali tapti nevaldomos, gali kilti gaisrai“, – sako „Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) vadovas Linas Ivanauskas. Tad verta pagalvoti ne tik apie tai, kaip sumažinti šventinio apšvietimo generuojamas elektros energijos sąnaudas, bet galbūt jų sumažinti ar rinktis tokius, kuriems nereikalingos baterijos.
Jei vis tik girliandos yra būtinas namų atributas švenčių metu, yra ir kitų būdų sutaupyti. Jei šventiniu laikotarpiu būsite išvykę iš namų, sako I. Krikštopaitytė, pirmiausia, svarbu prieš išvykstant atidžiai patikrinti, ar visi nenaudojami elektros prietaisai yra išjungti. Nors tą padarome kiekvienas, jau egzistuoja ir dar vienas automatizuotas būdas, supaprastinantis keliones bet kuriuo metų laiku. Tai – išmanieji kištukai, kurie leidžia nuotoliniu būdu valdyti elektros prietaisus.
„Daugėja išmanių sprendimų, leidžiančių automatizuoti energijos vartojimą namuose bei, pavyzdžiui, įjungti šviesas ar prietaisus tik tada, kai kambaryje yra jaučiamas judėjimas. Negana to, technologijoms sparčiai tobulėjant ir tokių prietaisų kainų rėžiai pakankamai smarkiai išsiplėtė, o tai leidžia išmanius sprendimus įsigyti bei išbandyti net už nedidelę kainą“, – sako ji.
Optimizuokite šildymą
Visgi, sako I. Krikštopaitytė, liūto dalis elektros sąnaudų žiemą keliauja šildymui. Tačiau ir čia galima sutaupyti – tereikia užtikrinti tinkamą kambario temperatūrą, atsižvelgiant į žmonių skaičių namuose.
„Nereta šventė baigiasi atidarytais langais, nes į namus prigužėjus svečių kambariuose pasidaro tiesiog per karšta. Tad švenčių laikotarpiu prieš atvykstant svečiams, jei tik yra galimybė reguliuoti namų temperatūrą, rekomenduotina kambariuose palaikyti ją kiek žemesnę nei įprastai. Kambariai savaime prišils nuo žmonių. Siekiantiems sutaupyti kasdien, verta įsivertinti ir mažesnę temperatūrą palaikyti nenaudojamose patalpose“, – patarimais dalijasi ji.
Virtuvėje sukitės taupiai
Ruošiant šventinį stalą Kalėdoms ar Naujiesiems, virtuvėje dažnai praleidžiama ilgiau nei įprastomis dienomis. Be to, šiuo laikotarpiu gaminami ir neįprasti, sudėtingesni patiekalai, kas reikalauja ilgesnio gamybos proceso ar įvairesnių virtuvės prietaisų.
„Ne ką mažiau chaoso švenčių laikotarpiu kelia ir maisto gamyba, kurios metu pakanka prisiminti labai paprastus sprendimus: užverdant vandenį naudokite dangčius, atšildykite maistą šaldytuve, o ne mikrobangų krosnelėje, orkaitę išjunkite likus maždaug 5–10 min. iki patiekalo gamybos pabaigos. Taip pat, jei šiuo metu atsinaujinate virtuvę, visuomet raginame rinktis energiją taupančius virtuvės prietaisus“, – patarimais dalijasi I. Krikštopaitytė.
Štai dar keletas patarimų:
Orkaitė
Naudojantis orkaite, stenkitės vienu metu gaminti kelis patiekalus, jei orkaitė yra pakankamai didelė, arba gaminkite juos vieną po kito – taip pavyks pasinaudoti jau įkaitusia orkaite, išvengiant reikiamybės ją kaitinti iš naujo. Taip pat čia aktualūs ir tinkami indai – pagaminti iš keramikos ar stiklo geriau išlaiko šilumą, todėl patiekalus galima kepti trumpiau arba žemesnėje temperatūroje. Stenkitės neatidarinėti orkaitės durelių – tokiu būdu išleidžiama šiluma, o tai prailgina kepimo laiką ir didina elektros sąnaudas.
Kaitlentė
Naudojantis kaitlente, reikėtų priderinti puodų dydį prie kaitvietės – jei ši yra didesnė už puodą, prarandama daug energijos. Be to, kaip ir naudojantis orkaite, taip ir kaitlente – likus kelioms minutėms iki gaminimo pabaigos, derėtų ją išjungti – šiluma dar kurį laiką išliks.
Mikrobangų krosnelė ir greitpuodis
Mikrobangų krosnelę reikėtų naudoti tik trumpiems patiekalų pašildymams ar nedidelių porcijų gamybai. O štai greitpuodis puikiai pasitarnaus gaminant troškinius ar sriubas – jis suvartoja mažiau energijos ir reikalauja mažiau laiko. Be to, stenkitės patiekti šiltus patiekalus kartu, suderindami gaminimo laiką, kad nereikėtų jų papildomai šildyti prieš patiekimą.
Indaplovė
Indaplovę, kaip rekomenduoja ir gamintojai, reikėtų naudoti tik pilnai užpildytą. Švenčių metu indaplovės sukasi nepailsdamos, tačiau reikėtų užtikrinti pilną apkrovą, mat tokiu būdu pilnai išnaudojamas efektyvumas. Taip pat derėtų plovimą vykdyti ekonominiu režimu, o daugelis indaplovių turi ir energiją taupantį ciklą, kuris sunaudoja mažiau vandens ir elektros.
Šaldytuvas ir šaldiklis
Prieš šventes, galbūt daugelis apie tai ir nesusimąsto, tačiau rekomenduojama atitirpinti šaldiklį. Jei šaldiklyje susikaupė daug ledo, atitirpinimas padės sumažinti energijos sąnaudas, o ir vietos likusiems patiekalams po švenčių liks daugiau. Be to, jei žadate gaminti patiekalus iš ingredientų, esančių šaldiklyje, juos reikėtų atšildyti šaldytuve – taip jam reikės mažiau energijos palaikyti žemą temperatūrą. Auksinė, tačiau puikiai tinkanti taisyklė, – neatidarinėti durų be reikalo. Šventiniu laikotarpiu šaldytuvas atidaromas dažniau – stenkitės planuoti ir viską išimti vienu metu.
Kalbant apie elektros kainas, sako pašnekovė, turintiems fiksuotos kainos planus šventinį stalą gali padėti šiek tiek pigiau paruošti nakties bei savaitgalio tarifai ir būtent tuo laiku gaminamas maistas.
„Dar daugiau išloš turintys išmanius skaitiklius bei kintamos kainos planus, nes šiuo atveju yra galimybė pritaikyti patiekalų gamybos laiką prie žemiausių biržos kainų. Vis dėlto, reikia pripažinti, jog tai labiau galėtų būti aktualu gaminant iš tiesų didelius kiekius maisto ir, veikiausiai, tokia praktika reikšmingesnį sutaupymą dažnu atveju garantuos verslui, o ne buitiniam vartotojui“, – pastebi I. Krikštopaitytė.
Ar tikrai reikia naujų prietaisų?
Taip pat derėtų atsižvelgti ne tik į elektros prietaisų tinkamą naudojimą, bet ir jų sandėliavimą. Galbūt šios šventės – puikus metas sutaisyti senus prietaisus arba atsikratyti senaisiais? O gal turimų prietaisų inventorizacija padės nuspręsti, ar kalėdinėms dovanoms tikrai reikia naujo mikserio ar virtuvės kombaino? Juk tai tikrai gali padėti sutaupyti.
2020 m. EPA inicijuoto tyrimo duomenys rodo, kad beveik trečdalis mūsų, užuot atsisveikinę su senaisiais prietaisais, kaupiame juos atsargai. Tik ketvirtadalis gyventojų senuosius prietaisus dovanoja kitiems, dar mažiau jų parduoda padėvėtus. O 2021 m. asociacijos inicijuotas tyrimas atskleidė, kad 2018–2020 m. pusė šalies gyventojų įsigijo smulkiosios elektronikos prietaisų, kurie tik užėmė vietą jų namuose – buvo arba nenaudojami, arba naudojami itin retai.
„Kaupimo įprotis arba pasenęs požiūris į daiktus būdingas ne vien tik mūsų tautiečiams. 2022 m. Europos Sąjungos duomenimis, kiekvienam namų ūkiui visoje ES priklauso vidutiniškai 74 elektronikos gaminiai, iš kurių 17 guli nenaudojami mūsų stalčiuose ir spintose. EPA taip pat nuolat primena Lietuvos gyventojams, kad nereikalingi, nenaudojami, tačiau veikiantys prietaisai galėtų būti perduoti į antras rankas – parduodami, dovanojami. Taip būtų ne tik prailgintas įrangos gyvavimo ciklas, bet ir sumažėtų poreikis įsigyti naujų prietaisų, ne taip greitai augtų ir elektronikos atliekų kiekis. Kiti tvarumo keliai – įrangos taisymas, daiktų nuomos ir dalijimosi platformos.
Taisykime, jei remontas neviršija 50 proc. naujo daikto kainos. Taisyti sugedusį prietaisą ar įrangą rekomenduojame, jeigu remontas neviršija 50 proc. naujo daikto kainos. Tai yra mūsų atsakymas vartotojams, kurie klausia, kada dar verta taisyti, o kada gal verčiau jį išmesti“, – sako L. Ivanauskas.
