Įdarbinimo agentūros atstovė Anna, kuri užsiima darbuotojų aukštos klasės viešbučiams paieška, sakė, kad darbų šiame sektoriuje per pastaruosius metus tikrai nemažėja, anot jos, galbūt labiau pakito darbo ieškančiųjų požiūris – vis dažniau jauni žmonės dairosi lengvesnio darbo. Pasirengusieji dirbti daug ir sunkiai bei bent minimaliai galintys susišnekėti angliškai įsidarbinti gali per kelias savaites.
Taip pat pastebima tendencija, kad gerai anglų kalbą mokantys jauni žmonės stengiasi išvengti įdarbinimo agentūrų paslaugų ir darbo ieško patys. Toks kelias pasirodo ne visada lengvas ir gali užtrukti daug ilgiau. Visgi pavykus galima tikėtis didesnio uždarbio ir geresnių sąlygų.
Jolanta, padedanti tautiečiams rasti įvairių nekvalifikuotų darbų Londone, taip pat sakė, kad tokių darbų pasiūla nėra labai sumažėjusi, o iš Lietuvos atvykstančių tautiečių srautas tikrai nemažėja. Anot moters, lengviausiai įsidarbinti slaugos srityje, kur mokamas gerokai didesnis nei minimalus atlygis. Tačiau norint dirbti tokį darbą reikia gerai mokėti anglų kalbą ir turėti atitinkamą išsilavinimo sertifikatą. Taip pat reikia būti pasirengus gyventi kliento namuose ar vykti į darbą tolimesnius atstumus.
Paklausta, ar atvykstantys lietuviai vis dar pasitiki įdarbinimo paslaugas siūlančiais tarpininkais, moteris pabrėžė, kad svarbiausia nemokėti jokių pinigų už įdarbinimą iš anksto. Agentūroms sumoka pats darbdavys už kiekvieną surastą darbuotoją, todėl daugiau jokių mokesčių įdarbinimo agentūra iš būsimų darbuotojų imti negali.
Anglijoje laimės ieško vis daugiau jaunimo
Lietuvė Eglė, dirbanti vienoje Londono įdarbinimo agentūroje, pasakojo, kad per pastaruosius dvejus metus pastebėjo įdomią tendenciją, jog į Angliją atvyksta vis daugiau jaunesnių lietuvių – 18–19 metų jaunimo. Anot pašnekovės, daugelis jų vyksta į užsienį iš karto po mokyklos baigimo, net nebandę mokytis ar įsitvirtinti Lietuvoje. Dauguma jų turi tikslą užsidirbti mokslams ir juos tęsti Jungtinėje Karalystėje.
„Anksčiau į mus kreipdavosi daugiausia 22–35 metų žmonės, jau baigę mokslus Lietuvoje ir atvykę į Jungtinę Karalystę po nesėkmingų darbo paieškų Lietuvoje. Nuo praėjusių metų vasaros atvažiuoja daug daugiau tik mokslus pabaigusio jaunimo, ir šis skirtumas labai ryškus. Jeigu prieš porą metų jaunų žmonių kreipdavosi apie 30 proc., tai dabar tokių galiu suskaičiuoti apie 70 proc.“, – pasakojo Eglė.
Anot pašnekovės, lietuviams, besirenkantiems nekvalifikuotus darbus, svarbiausias kriterijus – geras užmokestis. Ieškantys darbų pagal kvalifikaciją renkasi ir mažesnį atlygį, kad įgytų darbinės patirties, nes Jungtinėje Karalystėje, norint kopti karjeros laiptais, pati svarbiausia yra šioje šalyje įgyta patirtis.
Visgi visi kalbinti įdarbinimo specialistai pabrėžė, kad šiuo metu ieškant bet kokio darbo Anglijoje vis svarbesnis yra anglų kalbos mokėjimas. Net ir paprasčiausius darbus atliekantis žmogus jau turi mokėti bent minimaliai susikalbėti su savo vadovais. Tokią tendenciją padiktavo pastaraisiais metais vis auganti konkurencija dėl darbų.
Darbo paieškos trukmė priklauso ir nuo metų laiko, kuriuo kreipiamasi. Lengviausia įsidarbinti prieš šventes, t. y., lapkričio ir gruodžio mėnesiais, sunkiausia – sausį ir vasarį. Būtent šiais mėnesiais sunkiau rasti darbą ir su įdarbinimo agentūrų pagalba. Tuo metu dažnai nuolatinės naujos darbo vietos atitenka laikiniems darbuotojams, dirbusiems šventiniu laikotarpiu.
Apklausa: geros darbo sąlygos bent pusę suviliotų grįžti į tėvynę
„Tiesa“ anonimiškai apklausė 10 lietuvių, kurie pagal skelbimus internete ieškojo įvairiausių nekvalifikuotų darbų Londone. Dauguma respondentų Anglijoje jau buvo dirbę nuo vienerių iki ketverių metų ir ieškojo naujų darbų geresnėmis sąlygomis ar su didesniu užmokesčiu.
Keturi iš dešimties pašnekovų, kurie Anglijoje gyvena ir dirba daugiau kaip trejus metus, nurodė, kad į Lietuvą greičiausiai negrįžtų ir pasiūlius patrauklų darbą ar atlygį, nes Anglijoje juos laiko šeima ir geros artimųjų darbo galimybės. Pasak jų, Lietuvoje niekas nebelaukia, būtų sunku iš naujo kurtis ir labai mažai tikėtina gauti darbą, kuris bent užtikrintų panašias gyvenimo sąlygas, kaip čia jie jau turi susikūrę.
Tuo tarpu penki jaunesnio amžiaus pašnekovai, Anglijoje įsikūrę vos prieš kelis mėnesius ar čia gyvenantys iki dvejų metų, sakė, kad norėtų ir svarstytų galimybę grįžti į Lietuvą, jei būtų pasiūlytas patrauklus darbas ar atlygis. Paprašius įvardyti, kokia tai galėtų būti suma, respondentai sakė, kad tai turėtų būti bent 1800–2000 litų atlygis, nes dirbant už tūkstantį litų pragyventi Lietuvoje buvo labai sunku. Labiausiai sugrįžimo idėja buvo patraukli jaunimui, neseniai atvykusiam į Angliją, nes Lietuvoje po mokslų tiesiog nebuvo darbo ir galimybių pasilikti.
Akivaizdu, jog šioje kokybinėje apklausoje išryškėjo ne kartą konstatuotas faktas, kad Lietuva turi šansų susigrąžinti užsienyje dar nespėjusį įsitvirtinti jaunimą, pasiūliusi galimybę įsidarbinti bent jau už vidutinį darbo užmokestį. Kol kas ši jaunimo grupė bando laimę užsienyje ir pradeda nuo pačių paprasčiausių darbų, kuriuos mielai atliktų ir Lietuvoje, jei tik gaunamas atlygis leistų pragyventi taip pat, kaip Jungtinėje Karalystėje.
Pasaulyje nedarbas didėja
Tarptautinė darbo organizacija suskaičiavo, kad dabar pasaulyje yra apie 197 mln. bedarbių, ir šis skaičius kasmet auga. Apskaičiuota, kad šiuo metu pasaulinis nedarbo lygis siekia apie 5,9 proc. Nedarbo lygį į aukštumas labiausiai sukelia besivystančių valstybių gyventojai (75 proc.).
Tuo tarpu Nacionalinis statistikos biuras pranešė, kad Jungtinėje Karalystėje paskutinįjį 2012 metų ketvirtį bedarbių sumažėjo 37 tūkst., ir šalyje buvo beveik 2,5 mln. darbo ieškančių žmonių. Visgi ir toliau šiek tiek didėjo jaunimo (16–24 m.) nedarbas – darbo neturinčių jaunuolių skaičius išaugo beveik iki 1 mln.
Šiuo metu D. Britanijos žiniasklaidoje netyla diskusijos, kaip šalis nuo 2014 metų susitvarkys su rumunų ir bulgarų antplūdžiu ir kokiu būdu tai paveiks darbo rinką. Panašu, kad konkurencija dėl nekvalifikuotų darbų dar labiau sustiprės ne tik dėl naujos imigracijos bangos, bet ir dėl pašalpų skyrimo pokyčių. D. Britanijos Vyriausybė planuoja peržiūrėti iki šiol egzistuojančią ydingą sistemą, kuomet valstybės parama bedarbėms šeimoms viršija minimalų užmokestį ir leidžia tam tikrai gyventojų daliai gyventi patogiai nedirbant. Jei iš tikrųjų tokie pokyčiai įvyks, darbo rinkoje atsiras dar daugiau vietinių gyventojų, kurie konkuruos dėl mažai apmokamų nekvalifikuotų darbų su imigrantais.