Paskutinį kartą tiek sniego balandį turėjome prieš 17 metų. Šie metai išsiskiria iš pastarojo laiko tendencijų ir pagal žiemos ilgumą – žiema prasidėjo anksčiau nei paprastai, o tęsis gerokai ilgiau.
Pavasariui nėra iš kur ateiti
Pasak Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėjos dr. Audronės Galvonaitės, kuo toliau, tuo mažiau specialistai fiksuoja pastovių tendencijų.
„Dabar nieko nebežinau, nėra jokių tendencijų. Man išeinant atostogų prieš dvi savaites, tiek JAV NASA specialistai, tiek Rusijos specialistai žadėjo nepaprastai šiltą balandį ir tiesiog vasariškai karštą. Rusai dar nuo sausio šnekėjo, kad žiema pereis tiesiai į karštą vasarą, o dabar jau visi prognozuoja šaltą balandį.
Sniego atžvilgiu toks balandis iš tiesų buvo tik 1996 m. Tai buvo anomalūs metai visoje klimato šiltėjimo tendencijoje, kuri prasidėjo nuo praėjusio amžiaus 7-to dešimtmečio, kadangi vidutinė metinė temperatūra buvo žemesnė nei Lietuvoje turėtų būti. Žiema tuomet prasidėjo lapkričio mėnesį, o baigėsi balandžio pabaigoje. Sniego dangos lygis siekė 80-90 cm. Tai buvo labai arti absoliutaus sniego dangos rekordai šiuo metų laiku, kuris buvo pasiektas 1931 m. (94 cm)“, - pasakojo pašnekovė.
Beje, 1996 metai – visiška anomalija klimato šiltėjimo tendencijoje ne tik dėl šaltos žiemos, bet ir dėl vėsesnės vasaros. Iš esmės tais metais šaltesni nei įprastai buvo visi metų laikai, nes vidutinė metinė temperatūra buvo žemesnė už normą net 0,8 laipsnio. Mūsų vidutinė metinė temperatūros norma – 6,2 laipsnio, o 1996 m. ji siekė vos apie 5,5. Pasak specialistės, tai didelis skirtumas.
„Tačiau kiti metai jau vėl buvo šiltesni nei įprastai, o 2008 m. turėjome šilčiausius metus metus per visą orų stebėjimo laikotarpį. Metinė jų temperatūra buvo net 2,1 aukštesnė nei turėtų būti Lietuvoje ir siekė 8,3 laipsnio. Kitaip tariant, buvo pasiektas optimistinis klimato kaitos scenarijus, kas būtų, jei vidutinė metinė temperatūra pakiltų 2 laipsniais. Visus tris žiemos mėnesius nebuvo sniego, žydėjo snieguolės, našlaitės ir kitos gėlės, vasario mėnesį žmonės išėjo dirvų arti, o kovo mėnesį jau žiedus krovė alyvos. Taigi būtų Pietų Ispanija arba Šiaurės Afrika“, - teigė A. Galvonaitė.
Nors paskutiniais metais sezonai persislinkdavo, ši žiema prasidėjo anksčiau
Paklausta, ar iš tiesų egzistuoja sezonų pasislinkimas, kai vasara užsitęsia dar iki rugsėjo, tačiau ir pavasaris prasideda vėliau, A. Galvonaitė priminė, kad šiemet žiema prasidėjo gruodžio 1 d., t. y. anksčiau nei paprastai.
„Pastaruoju metu klimatinė žiema pas mus prasidėdavo nuo Kalėdų, o pasibaigdavo apie lygiadienį – kovo pabaigoje. Šiemet iki balandžio 8 d. naktimis vis dar prognozuojama minusinė temperatūra. Nors dienomis termometras rodys teigiamą temperatūrą, minusas bus didesnis nei pliusas, taigi per nulį vidutinė paros temperatūra neperlips. Beje, šiemet pavasaris, išskyrus pačius pietinius Europos regionus, visur nėra normalus. Kol pas mus buvo saulėtos dienos, nes virš mūsų kabojo anticiklonas, aplink visur galingai snigo. Netgi Anglijoje užsnigo visus žydinčius narcizus. Ir Prancūzijoje snigo, ir Vokietijoje, ir Lenkijoje, o kas darėsi Ukrainoje, Baltarusijoje ir Rusijoje, turbūt matėte. Taigi pavasariui net nėra iš kur atkeliauti ir įsibėgėti, nes pavasariui reikėtų arba atšildyti tuos rajonus, kurie yra atšalę, arba juos peršokti“, - teigė klimatologė.
Daugės staigių oro permainų
Pasak jos, seniai atgyvena tapę ir tokie kategoriški teiginiai, kad šiltėjant klimatui vasaros pas mus bus karštesnės, o žiemos – ne tokios šaltos.
„Aišku tik tai, kad vis daugiau kontrastų. Tai reiškia, kad gali būti labai šaltos žiemos ir nepaprastai karštos vasaros, visi metų laikai labai panašūs ir vienodai šilti arba, atvirkščiai, labai šilta žiema ir vėsi vasara. Tačiau vidutinė metinė temperatūra, kuri rodo klimato kitimą, nepaisant didžiulių sezoninių kontrastų, gali išlikti aukštesnė negu norma. Šie kontrastai kasmet jie gali būti vis kitokie. Negalime vienų metų lyginti su kitais ir tikėtis panašių orų. Aišku tik tai, kad reikia ruoštis netikėtoms orų permainos. Tarkime, praeitą ir užpraeitą vasarą turėjome 30 laipsnių karštį ir staiga kitą dieną temperatūra nukrisdavo iki 16 laipsnių šilumos. Arba šiemet Kūčių vakarą buvo pūga ir didžiausias šaltis, o kitą dieną jau lijo. Tokie kontrastai – tiek sezoniniai, tiek atskirų dienų – galimi ir ateityje“, - teigė pašnekovė.
A. Galvonaitė prisiminė, kad 2009-2010 m. buvo itin šalta žiema, tik ji buvo trumpesnė nei šiemet, o 2008 m. žiema buvo praktiškai be sniego.
„Tokie kontrastai tikriausiai dažnės. Taigi galime sulaukti daug siurprizų – atsiras vis daugiau Lietuvos orams neįprastų reiškinių. Galbūt gegužę iš tiesų sulauksime 30 laipsnių karščio. Kol kas to niekas negali tiksliai pasakyti“, - svarstė klimatologė.
Pagal dabartines ilgalaikes prognozes, kurios pateikiamos Lietuvos hidrometeorologijostarnybos tinklapyje, balandis bus šaltas, mėnesio vidutinė oro temperatūra numatoma 2,5 laipsnio žemesnė už vidutinę daugiametę (vidutinė daugiametė – 5,5 laipsnio), pavasario vidutinė temperatūra numatoma 1 laipsniu aukštesnė už vidutinę daugiametę. Taigi kiti pavasario mėnesiai turėtų būti kur kas šiltesni. Tačiau prognozė gali ir pasikeisti. Pasak A. Galvonaitės, šios ilgalaikės prognozės pastaruoju metu tikslinamos kas savaitę.
„Šių metų vidutinės temperatūros taip pat dar negalima prognozuoti. Gali būti tiek šilta vasara, tiek labai šiltas ruduo ir šilta žiemos pradžia. Ir tuomet temperatūra išsilygins“, - teigė klimatologė.