Sociologai: kam naudingas FNTT skandalas

Jau kelias savaites trunkanti kova tarp Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) ir Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) dėl sprendimų vadinamajame FNTT skandale padidino LiCS žinomumą, beveik nepaveikė prezidentės populiarumo ir nedavė apčiuopiamos naudos konservatoriams. Taip mano DELFI kalbinti sociologai – visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ direktorius Vladas Gaidys ir bendrovės „Spinter tyrimai“ direktorius Ignas Zokas.

Konservatorių dovana liberalcentristams

Konservatoriams, pasak I. Zoko, ir be skandalo užteko visuomenės dėmesio. Šios partijos rinkėjus sociologas vaizdingai skirsto į „bazę“ ir „antstatą“. „Bazė“ – tai tie, kurie nuolat balsuoja už TS-LKD ir garantuoja solidžią frakcija Seime, o antstatas – tai neapsisprendę rinkėjai, balsuojantys už TS-LKD iš keršto socialdemokratams. Per artėjančius Seimo rinkimus, I. Zoko nuomone, už konservatorius ketina balsuoti tik „bazė“, o „antstato“ balsų FNTT skandalas nepritrauks.

Tuo metu LiCS, „pasitraukus iš partijos Artūrui Zuokui, prarado nemažą dalį savo išskirtinumo“ ir yra neretai painiojama su kitomis liberaliomis partijomis – Liberalų sąjūdžiu (LS) ir A. Zuoko naujadaru. „LiCS reitingai jau kurį laiką atrodė prastai, todėl šis skandalas – puiki proga atkreipti rinkėjų dėmesį i save ir galbūt pritraukti naujų simpatikų. Jokiu būdu nesakau, kad jie jį sąmoningai sukėlė – tiesiog jiems jis gali būti naudingesnis. Šita istorija padidins LiCS žinomumą“, - DELFI tvirtino I. Zokas.

Savo ruožtu „Vilmorus“ vadovas V. Gaidys, kaip ir I. Zokas, mano, jog LiCS per FNTT skandalą pavyko atkreipti į save dėmesį, o tai jiems gali išeiti į naudą, nes partija iki skandalo buvo „nelabai matoma“. „Vilmorus“ duomenimis, prieš mėnesį LiCS galėjo tikėtis apie 3 proc. atėjusiųjų balsuoti palaikymo. „LiCS reikia visai nedaug, kad dalis žmonių juos pastebėtų ir pridėtų trūkstamų balsų, kurie leistų įveikti 5 proc. rinkimų barjerą“, - DELFI sakė V. Gaidys.

Tuo metu konservatoriams, anot V. Gaidžio, FNTT skandalas galėtų pridėti pliusų nebent tuo atveju, jei visuomenė teigiamai vertintų atleistus FNTT pareigūnus. Dabar gali atrodyti, kad tie pareigūnai sulaukia visuomenės paramos. Kaip tokios paramos pavyzdžius V. Gaidys minėjo žiniasklaidos publikacijas ir mitingus.

Tačiau, kaip svarstė sociologas, tokio pobūdžio skandalai yra greitai pamirštami, vienas istorijas užgožia kitos istorijos, ir galiausiai jos nebepadaro apčiuopiamos įtakos rinkimų rezultatams. „Tokių skandalų buvo ir bus, mes juos greit pamirštame. Rudenį buvo atliktos kratos aukštų pareigūnų namuose – ir kas dabar visa tai atsimena?“ – svarstė V. Gaidys. „Vilmorus“ vadovo žodžiais, „tik skandalų dalyviams atrodo, kad vyksta kažin kas ypatinga, o žmonėms, kurie rečiau žiūri žinias per TV, neatrodo, kad tai – lemtingi dalykai“.

D. Grybauskaitės reitingams smūgio nebus

Anot I. Zoko, net jei FNTT skandalas kažkiek sumažintų prezidentės reitingus, tie pokyčiai būtų arba menki, arba neilgalaikiai. „Žmonių akimis tai, kas vyksta, tėra politinių rietenų epizodas. D. Grybauskaite daugeliu žmonėms opių klausimų gerai jaučia visuomenės nuotaikas ir savo pareiškimais jas taikliai atspindi. Jos pareiškimas, kad ji nesivels i partijų priešrinkimines rietenas, irgi atitinka žmonių nuotaikas, nes, jų vertinimu, visa tai tėra politikų rietenos“, - sakė sociologas.

Kaip ir dėl LiCS žinomumo, D. Grybauskaitės reitingų kausimu I. Zoko nuomonė sutapo su V. Gaidžio. Politikų reitingams, pasak V. Gaidžio, gali kenkti skandalai, susiję su konkrečių asmenų finansiniais sukčiavimais ar egoizmu, „o tai su D. Grybauskaite tikrai nesiejama“. Todėl jos reitingų smukimas, jei apskritai viršys paklaidos skaičių, turėtų būti arba nedidelis, arba neilgalaikis.

TS-LKD populiarumą lemia aštuoniasdešimtmečiai?

TS-LKD politikai ir šios partijos simpatikai mėgsta paabejoti visuomenės apklausų rezultatais, kurie neva rodo per mažą jų partijos populiarumą. Savo nepasitikėjimą apklausomis jie aiškina tuo, kad tyrimų bendrovės paprastai neapklausia vyresnių nei 74 m. amžiaus žmonių, o šie esą sudaro nemažą TS-LKD elektorato dalį.

„Spinter“ vadovas I. Zokas linkęs iš dalies sutikti su konservatorių nuogąstavimais. „Absoliuti dauguma tyrimų kompanijų naudoja 75 metų viršutinę amžiaus ribą, nes partijų populiarumo reitingai paprastai įtraukiami į jungtinį „Omnibus“ tyrimą, kurio kaštus dengia verslo užsakovai, o verslui vyresni žmonės, deja, dėl mažų pajamų nėra įdomūs“, - teigė I. Zokas.

Tuo metu politinės partijos profesionalius tyrimus užsako labai retai, o tie tyrimai, kuriuos jos pasidaro savo pajėgomis, paprastai rodo tai, kas tenkina užsakovus: kad jos laimės rinkimus ar bent jau bus vienos iš lyderių.

V. Gaidys, savo ruožtu, pateikė kiek kitokį apklausų vaizdą. Jo žodžiais, „Vilmorus“ tyrėjai tik 2010 metais partijų populiarumo apklausoms buvo nustatę 74 metų viršutinę amžiaus ribą, ir tai truko neilgai. Iš tiesų TS-LKD reitingai tada smuko apie 2 proc., tačiau, sociologo teigimu, tam didesnės įtakos galėjo turėti konservatorių sprendimas dėl privalomojo sveikatos draudimo, papiktinęs daugybę žmonių.