VMI neteisėtu praturtėjimu įtaria dabartinės kadencijos Seimo narius

Tarp 160 asmenų, kuriuos Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) įtaria neteisėtu praturtėjimu, yra dabartinės kadencijos Seimo narių. Tai trečiadienį, po susitikimo su prezidente Dalia Grybauskaite, pranešė VMI viršininkas Modestas Kaseliauskas.

„Taip, yra“, - sakė M. Kaseliauskas, DELFI paklaustas, ar tarp galimai neteisėtai praturtėjusių asmenų yra politikų.

Žurnalistams pasiteiravus, ar tarp įtariamų neteisėtai pralobus yra Seimo narių ar savivaldybių politikų, jis teigė, esą yra „ir tie, ir anie“. VMI viršininkas taip pat patvirtino, kad tarp įtartinų asmenų yra yra dabartinės kadencijos Seimo nariai.

Konkrečių pavardžių VMI vadovas neatskleidė, pridurdamas, kad VMI tai daryti draudžia Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija.

„Duomenų apsaugos tarnyba priėmė nutarimą, nurodydami mums, kad prieš informuodami apie kažkokiam asmeniu atliekamus veiksmus, mes turime jo atsiklausti“, - sakė M. Kaseliauskas.

Jis taip pat teigė negalįs nurodyti, kiek dabartinės kadencijos Seimo narių, VMI nuomone, galėjo neteisėtai praturtėti.

VMI vadovas žadėjo, kad „natūraliai politikai dažniau papuls į tą kontroliuojamų ir tiriamų asmenų ratą“. Pasak jo, pernai tarp tikrintų asmenų politikai sudarė apie 5 proc.

VMI teisėsaugai yra perdavusi informaciją apie 160 galimai neteisėtai praturtėjusių asmenų. Šių asmenų galimai neteisėtai įgyto turto vertė – beveik 150 mln. Lt. Vidutiniškai – kiekvienam po beveik milijoną.

VMI penkiose didžiausiose apskričių mokesčių inspekcijose steigia specialius padalinius, kurie susitelks būtent į neteisėto praturtėjimo atvejus.

Anot M. Kaseliausko, vykdant prevenciją atsiranda ir papildomas saugiklis. „Nuo kitų metų įsigalioja Mokesčių administravimo įstatymo pataisos. Tais atvejais, kai fiziniai asmenys sudaro sandorius, kurie yra notarinės formos ir atsiskaitoma grynaisiais pinigais, jie apie tokius sandorius privalės informuoti VMI“, - sakė Mokesčių inspekcijos vadovas.

Prezidentės priekaištai buvo pagrįsti

Vasarą, skaitydama savo metinį pranešimą, D. Grybauskaitė papriekaištavo VMI – esą ši kontroliuojamų asmenų sąraše neturėjo nė vieno Seimo nario ar savivaldos politiko. M. Kaseliauskas iš dalies pripažino, kad priekaištai nemaža dalimi buvo pagrįsti – esą spraga susidarė dėl to, jog VMI gavo nurodymą tirti valstybės tarnautojus, o politikai įstatymiškai į šią kategoriją nepapuola.

„Kita problema buvo galbūt šiek tiek techninio pobūdžio. Kad politikai, kaip grupė, nebuvo patekę į tą kategoriją asmenų, kaip valstybės tarnautojai. Tai, sakyčiau, teisės aktų, o ne VMI veiklos problema“, - sakė M. Kaseliauskas.

D.Grybauskaitė ragina gaudyti stambias žuvis

Po susitikimo su VMI, Generalinės prokuratūros, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT), policijos ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovais, prezidentės vyriausioji patarėja Daiva Ulbinaitė žurnalistams teigė, jog šalies vadovė ragina kovą su neteisėtu praturtėjimu laikyti prioritetu, esą lig šiol nuveikti darbai yra „gera pradžia“. Vis dėlto D. Grybauskaitė teisėsaugą ir VMI ragina gaudyti stambias žuvis ir „nenueiti į smulkmenas“.

„Neteisėto praturtėjimo mastai šalyje milžiniški. Ir tai daro didelę žalą ir valstybei, ir demoralizuoja visuomenę, didina neteisybės jausmą. Todėl prezidentė ragina kovai su neteisėtu praturtėjimu mobilizuoti visų teisėsaugos institucijų pajėgas, - kalbėjo D. Ulbinaitė. - Prezidentė ragina, kad visos teisėsaugos institucijos kovą su neteisėtu praturtėjimu laikytų prioritetu, tačiau taip pat ragina, kad nebūtų nueita į smulkmenas.“

Anot prezidentės patarėjos, Generalinė prokuratūra paraginta parengti kovos su neteisėtu praturtėjimu gaires, D. Grybauskaitė taip pat skatina žinybas, tiriančias tokius atvejus, aktyviau bendradarbiauti tarpusavyje.

Tyrimų daug, nuosprendžių – nulis

Generalinis prokuroras Darius Valys žurnalistams teigė, jog pradėta daugiau kaip šimtas ikiteisminių tyrimų dėl neteisėto praturtėjimo. Tiesa, nuteistų už tai kol kas nėra.

„Per pusantrų metų yra pradėti 106 ikiteisminiai tyrimai dėl neteisėto praturtėjimo“, - sakė D. Valys.

Teismui, anot jo, iš viso perduota 11 tyrimų, apribotos įtariamųjų nuosavybės teisės į turtą, kurio vertė – apie 11 mln. Lt. Vėlgi – kiekvienam po milijoną.

Tačiau fakto, jog dar nėra nė vieno nuosprendžio, generalinis prokuroras nedramatizuoja ir nemano, jog teismuose šios bylos yra vilkinamos.

„Manau, kad tikrai dar anksti kalbėti apie bylų vilkinimą ir panašiai“, - teigė D. Valys.

Pasak jo, tokių bylų tyrėjai susiduria su keliomis problemomis. Visų pirma – jiems sudėtinga įrodyti, kad įtariamieji sudarė apsimestinius sandorius, mėgindami legalizuoti neteisėtai įgytą turtą. Antra – atgaline data sudaromi skolos rašteliai, kurių fiktyvumą taip pat sudėtinga įrodyti. Trečia – turto vertės nustatymas. Mat tyrėjams tenka įrodinėti, kad įtariamųjų turtas įvertintas neadekvačiai, o patys įtariamieji teisėsaugos vertinimus dažnai ginčija teisme.

Dar viena bėda, anot generalinio prokuroro, yra teisminės praktikos nebuvimas, mat, kaip jau minėta, dar nė vienas asmuo Lietuvoje nėra nuteistas už neteisėtą praturtėjimą.

Apie problemas kalbėjo ir FNNT vadovas Kęstutis Jucevičius. Jis ypač akcentavo fiktyvių skolos raštelių problemą.

Prieš savo valią poste kol kas liekantis STT vadovas Žimantas Pacevičius su žiniasklaida apie neteisėto praturtėjimo atvejus nebendravo.

Dalios Grybauskaitės susitikimas su teisėsaugos institucijų, VMI vadovais bei teisės ekspertais: