Aleksandras Stulginskis

Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla išleido žurnalisto, Nepriklausomybės Akto signataro, buvusio LR Seimo pirmininko Česlovo Juršėno prisiminimų knygą „Nenuobodaus gyvenimo mozaika“, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Dvi kultūros paveldo vertybės – Vilniaus Didžiosios sinagogos ir mikvių (ritualinių baseinų) pastato liekanų kompleksas bei namų kompleksas J. Basanavičiaus gatvėje (16, 16A), kur buvo įsteigta pirmoji Vilniaus lietuviška gimnazija, kultūros ministro įsakymais paskelbti valstybės saugomais nacionali...

Šią vasarą leidyklos „Lapas“ pristatytame Palangos architektūros gide skaitytojai kviečiami iš naujo atrasti kontrastų kupiną kurortą, kuriame netrūksta ir aristokratijos dvasia alsuojančios architektūros. Leidinyje kitu kampu aptariami unikalūs statiniai, be kurių šiandien Palanga neįsivaizduojama ...

Ne vienas mename sceną iš filmų apie Gulagą: enkavėdisto kabinetas, už stalo, šalia krosnelės, pūpso kailiniais apsitūlojęs enkavėdistas, o prieš jį ant taburetės kūprinasi sunykęs, apšepęs zekas baigiančiu suirti vatinuku.

„Kas vyksta Kaune“ tęsia straipsnių ciklą apie Kauno mikrorajonus, šįkart skaitytojų dėmesiui – pietvakarinė miesto dalis kairiajame Nemuno krante. Nuo kitų miesto dalių Aleksoto seniūnija atskirta Nemuno upe ir Jiesios bei Marvelės upeliais su giliais slėniais. Kauniečių mėgiamas mikrorajonas turi ...

1918 m. pradėjusi kurtis tautinė nepriklausoma valstybė Lietuva gavo labai skurdų ir karo nualintą palikimą – miestai sugriauti, prekyba, transportas apmirę. Pramonė ir taip menkai išplėtota, po karo buvo dar labiau susilpnėjusi: dalis fabrikų įrenginių išgrobstyta, išgabenta į Rusiją ar Vokietiją.

Praėjusio amžiaus pradžia Lietuvai, kaip ir visam pasauliui, buvo sunki. Iš pradžių – Pirmasis pasaulinis karas ir nacių okupacija. Tuomet – Antrasis pasaulinis karas ir sovietų okupacija bei masiniai žudymai, trėmimai. Dauguma lietuvių, priversti ieškoti geresnio gyvenimo, emigravo.

„Prisikėlusi lietuvių tauta reiškia savo valią pasauliui“, – rašė dienraštis „Lietuva“1920 05 15 numeryje. Lietingą gegužės 15 d. šeštadienio pavakarę į Kauno teatro pastatą rinkosi išrinkti nariai ir iškilmių svečiai. Nuotaika pakili ir šventiška, daugybė žmonių veržėsi pamatyti pirmąjį visos Lietu...

Lietuvoje jau antrą mėnesį galiojantis karantinas pakoregavo Lietuvos nacionalinio muziejaus planus paminėti 1920 m. gegužės 15 d. į pirmąjį posėdį susirinkusio Steigiamojo Seimo šimtmetį. Signatarų namuose turėjusi vykti konferencija persikelia į virtualią erdvę ir truks visą savaitę.

1940 m. rudenį Mykolaičiui-Putinui teko važiuoti į Maskvą ir dalyvauti, rengiant vadinamąją meno dekadą. Nurodyta, kad lietuvių kultūrą reprezentuotų tik iki 1917 m. ir po 1940 m. birželio 15 d. sukurti profesionaliojo meno kūriniai. Ši primestinė akcija, kurią surengti planuota 1941 m., neįvyko, ne...

Lietuvos visuomenėje, kuri neabejinga valstybės viešiems reikalams ir savo praeities paveldui, vyksta ginčai, ar Vilniuje turėtų būti paminklas prezidentui Antanui Smetonai. Dėl to nesutaria geriausi draugai, turintys panašias ideologines nuostatas, pateikdami įvairiausius vienas kitam prieštaraujan...

Nacionalinio identiteto klausimas, neatsiejamas nuo istorinės atminties politikos, pastaruoju metu vis plačiau aptarinėjamas visuomenės, susilaukęs taip pat ir prezidentūros dėmesio, yra ir nacionalinio saugumo dalis.

Jurbarko kultūros centro Konstantino Glinskio teatras švęsdamas savo šešiasdešimtmetį rengia eilę teatro, kino, muzikos renginių, susitikimų. Šio mėnesio 4 d. 18 val. prasideda šventės „Senjorai ir jaunystė“ renginiai: Jurbarko Konstantino Glinskio teatro spektaklis „Tiltai į tėviškę“ (rež. Danutės ...

Prezidentė Dalia Grybauskaitė šeštadienį į Lietuvą atvykstančiam popiežiui Pranciškui dovanos Lietuvos laisvės varpo kopiją ir kūrinio „Gloria Lietuvai“ įrašą, pranešė Prezidentūra.

Paprotys laidoti yra toks pats senas, kaip žmonija. Nesvarbu, ar tikime pomirtiniu gyvenimu ir kaip jį įsivaizduojame, gyvųjų santykis su mirusiais išlieka. Tie, kas netiki, jog vienaip ar kitaip palaidoję, palengvins velionio kelią į Anapilį, rūpinasi apeigomis iš pagarbos velioniui arba siekdami s...

Šiandien būrys Seimo narių, ministrų, verslo, kultūros bei pramogų pasaulio atstovų rinkosi paminėti 242-ąsias Jungtinių Amerikos Valstijų Nepriklausomybės dienos metines. Daugelis jų fotografams pozavo prie išskirtinės fotosienelės, simbolizuojančios JAV ir Lietuvos draugystę. Nepaisant to, daliai ...

Valstybės atkūrimo šimtmečio proga prezidentė Dalia Grybauskaitė valstybinius apdovanojimus numačiusi įteikti šimtui šaliai nusipelniusių žmonių.

Gyventojai ir istorikai mano, kad Lietuvos valstybingumui per paskutinį šimtmetį labiausiai nusipelnė tautino atgimimo tėvas Jonas Basanavičius, Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis ir tarpukario prezidentas Antanas Smetona.

Bankininkas ir pramonininkas Jonas Vailokaitis mėgo operą. Anais laikais buvo sakoma, jei nori susitikti Vailokaitį, nueik į operos premjerą. Tačiau tarpukariu buvo daug žmonių, nemėgusių J. Vailokaičio.

Neseniai dalyvavęs projekte „Misija Sibiras’16“ ir savo akimis pažinęs, šią gražią, bet daugelio lietuvių širdžiai ir rūsčią žemę, prisiminiau penkis Vasario 16-osios Akto signatarus, kuriuos likimas atvedė į Sibirą. Ir nebūtinai tik geografine prasme. Artėjant mūsų valstybingumo šventei norisi pris...