11 straipsnių
Sensacinga žinia, kad Baltijos kelio idėja prieš trisdešimt metų galėjo gimti Panevėžyje, neliks pamiršta. Išgirdęs, jog istorinis trijų Baltijos šalių atstovų susitarimas dėl unikalios akcijos vyko Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje, jos klebonas Romualdas Zdanys suskubo tokį įvykį įamžinti at...
Po 1991 m. Sausio 13-osios pasaulį apskriejo viena nuotrauka. Ji tapo simboliu, įrodančiu, kad nepriklausomybę ginančių žmonių stiprybė nepalaužiama. Buvo ir provokatorių, tikinančių, kad tai tėra sėkmingas fotomontažas, o nuotraukos herojai realybėje neegzistuoja. Tačiau provokatoriai buvo neteisūs...
Domėtis Lietuvos valstybingumu, unikaliais istoriniais dokumentais, rankraščiais, nuotraukomis, garso ir vaizdo medžiaga dar niekada nebuvo taip paprasta. Tai, kas anksčiau buvo pasiekiama archyvuose ir bibliotekose, dabar yra viešai prieinama internetu.
Lietuvos Akademinė bendruomenė, kultūrininkai, sajūdiečiai ir kiti veikėjai pasirašė viešą laišką dėl Justino Marcinkevičiaus asmenybės ir "tarybinės lietuvybės" kritikos.
Vargu, ar Lietuvai yra buvę liūdnesnės Velykos. Per savaitę mus paliko du Sąjūdžio milžinai, simboliškai įkūnijantys Kauną ir Vilnių, kareivį ir mąstytoją. Valstybės vadovai apie juos abu pasakė daug pelnytų gražių žodžių, tarp kurių visada buvo minimos tiesa, principingumas, meilė Lietuvai.
Penktadienį Lietuvoje minima Juodojo kaspino ir Baltijos kelio diena, Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse Vilniuje atidaroma minėjimui skirta tarptautinė paroda.
Valstybės dienos proga prezidentė Dalia Grybauskaitė šeštadienį ordinus ir medalius skyrė penkioms dešimtims Lietuvos ir užsienio piliečių.
Pirmadienį Lietuva minės, ko gero, ryškiausio savo naujosios istorijos fenomeno – Sąjūdžio – gimimo 25-metį. Ta proga nacionalinis transliuotojas parengė specialią programą. Joje – net dvi dokumentikos premjeros.
„Liaudis tampa tauta. Sąjūdžio kelias“. Taip vadinasi žurnalisto Virginijaus Savukyno ir režisierės Astos Einikytės sukurtas dokumentinis filmas. Sąjūdžio 25-mečiui skirtame filme yra ir unikalių, dar niekur neskelbtų vaizdų, rodančių, kaip Lietuvoje veikė KGB.
Mykolo Romerio universitetas (MRU) praneša, kad parengė ir būsimiems bakalaurams siūlo naują studijų programą - Viešoji istorija (Public History).
Kai kuriems Lietuvos universitetų mokslininkams pareiškus, kad 1941 m. premjero pareigas ėjusio Juozo Ambrazevičiaus-Brazaičio perlaidojimas buvo didelė moralinė klaida, mat šio politiko vyriausybė neatsiribojo nuo antisemitiškų nuotaikų, tokios nuomonės priešininkai siūlo nesivadovauti ideologinėmi...
