29 straipsnių
Bankrutavusios tyrimų įmonės „Baltmi“ projekto dalyviai nusivylę. Kai kurie jų kelerius metus registravo kiekvieną savo pirkinį ir kaupė taškus, kuriuos ketino iškeisti į vertingą prizą. Tačiau vietoje to gavo laiškus su bankroto administratoriaus reikalavimu.
Artėjant didžiosioms metų šventėms, lietuviai pradeda plūsti į prekybos centrus. Vartotojų įpročių specialistai įspėja, kad tai yra tik pradžia – prieš Kalėdas žmonių bus dar daugiau.
Prekybos tinklui „Norfa“ atidarius pirmąją parduotuvę Lietuvoje, kurioje nėra kasininkų, o pirkėjai turi apsitarnauti patys savitarnos kasose, ne vienas sujudo. Vieni šią sistemą keikė, kiti gyrė.
Lietuvos pirkėjas yra akcijų medžiotojas, taupus, ieškantis naudos sau ir visiškai nelojalus prekybos tinklams ar prekių ženklams.
Mažesni svoriai už buvusių didesnių kainą. Pigesnės sudedamosios dalys. Ir vis brangiau.
Nuo šių metų kovo padidėjęs akcizas alkoholiui nepakeitė jo pirkimo įpročių, rodo tyrimų bendrovės „Baltmi“ tyrimas.
„Pienas yra pienas, o „Cento“ pienas yra pigesnis“, - tokiu šūkiu lydimi parduotuvių lentynose prieš beveik šešis metus pasirodė pigių „Cento“ produktų linija. Ar iš tikrųjų šis reklaminis šūkis - tiesa?
Lietuvoje yra labai stiprios pienininkystės tradicijos, todėl ledai yra palyginti populiarus desertas. Nors Lietuvos gyventojai yra konservatyvūs ir prie naujų skonių pripranta pamažu, jų populiarumas auga. Kokie yra Lietuvos smaližių įpročiai ir kuo mes skiriamės nuo kaimynų?
Kai kurie maisto produktai tapo neatsiejama įprasto apsipirkimo dalimi, tačiau ilgainiui jie gali neatpažįstamai pasikeisti arba net išnykti.
Savitarnos kasoms kaip prekybos sprendimui dar nėra 20-ies metų, bet jos jau vertinamos prieštaringai: vieni specialistai prognozuoja jų randantis vis daugiau, kiti sako, kad sprendimas paseno. Aišku tik viena, žmonių prie kasų reikės vis mažiau.
Vokietijos mažmeninės prekybos tinklas „Lidl“ jau atidarė logistikos centrą, netrukus žada atidaryti ir pirmąsias parduotuves. Ekspertai abejoja, ar Lietuvoje naujokei pavyks užimti didesnę rinkos dalį, tačiau jei čia bendrovei seksis kaip kitose ES valstybėse, rinkos senbuviams teks pasislinkti.
Šalies gyventojai bankuose yra sukaupę tiek pinigų, kad negaudami darbo užmokesčio galėtų išgyventi pusę metų. Ir tik laiko klausimas, kada šie pinigai bus pradėti leisti vartojimo prekėms, nes pagal daugelį ekonominių rodiklių šalies ūkis jau viršijo ikikrizinį lygį.
Lietuvos prekybos tinklai bijo Vokietijos bendrovės „Lidl“ atėjimo ir jam rimtai ruošiasi. Kurį laiką po atidarymo bus didžiulis pirkėjų ažiotažas, visi norės išbandyti naujas parduotuves, tačiau vargu, ar naujas žaidėjas visai rinkai turės labai daug įtakos.
Šiemet spalį pabrango maisto prekes internetu siūlančios bendrovės „Barbora“ paslaugos.
Lietuvoje kuriantis mažų kainų prekybos tinklui „Lidl“ šalyje jau veikiantys prekybos tinklai naujojo žaidėjo atėjimui itin rimtai ruošiasi.
Lietuvoje laukiama mažų kainų prekybos tinklo „Lidl“ atėjimo, tačiau DELFI skaitytoja šiame tinkle apsipirko Kroatijoje ir palyginusi tenykštes kainas su lietuviškomis nustebo.
Didieji prekybos centrai savo klientams įrengė specialias kasas patogesniam apsipirkimui, pavyzdžiui, atsiskaitantiems bankų kortelėmis, perkantiems vos kelias prekes, taip pat - tėveliams su mažais vaikais. Visgi prekybininkai pripažįsta, kad atsiranda klientų, kurie tyčia eina pasipykti į tėvų su ...
Lietuvoje prekyba maisto prekėmis nėra tiek pažengusi, kiek kitose Europos valstybėse, pavyzdžiui, Lenkijoje, Slovėnijoje, Prancūzijoje ar Šveicarijoje.
Nutekėjus prekybos tinklo „Fresh market“ laiškui apie uždaromas parduotuves, didžiųjų šalies prekybos tinklų vadovai sutiko pasidalinti savo įžvalgomis, kas rinkos naujokui pakišo koją ir kaip tai paveiks pirkėjus.
Lietuvos gyventojų baimė dėl sveikatos yra daugiau nei dvigubai didesnė nei Europos Sąjungos vidurkis. Be to, Lietuvoje žmonės ligą ar invalidumą įvardija antra priežastimi, kas lemtų jų asmeninės finansinės padėties blogėjimą: europiečiams tai tik ketvirta pagal svarbą priežastis.
