Mano skruostu riedanti ašara lėtai sustoja ties virpančia šypsena, kurią sukelia seni ir beverčiai kaip kapeikos meilės pažadai iš prabėgusio laiko. Ach, kokia vieniša dabar kartais jaučiuosi. Kažkaip sugebėjau Tave kurį laiką pradanginti tarp visų savo prisiminimų. Ir dabar su dažnėjančiais pavasar...
