31 straipsnių
„100 dienų kosulys“, „baltųjų plaučių liga“, „mikoplazminiai plaučių uždegimai“ ir kitos negandos, užpuolusios šalies gyventojus. Tikrai stebime neįprastai ir kiek gąsdinančiai padidėjusius plaučių uždegimo atvejus „lygioje vietoje“: nei karščiavimo, nei dusulio, nei karkalų plaučiuose, o plaučių nu...
Iki XX a. pradžios infekcinės ligos visame pasaulyje lėmė didelį sergamumą ir mirtingumą. Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė gimus buvo 47 metai, o gyvybes šienavo tokios infekcinės ligos kaip raupai, cholera, difterija, plaučių uždegimas, vidurių šiltinė, dėmėtoji šiltinė, tuberkuliozė, vidurių šilt...
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) įspėjo šalis dėl dažnėjusių pranešimą apie itin užkrečiamą ir daugeliui vaistų atsparią bakteriją, kuri, kaip teigiama, gali sukelti dar vieną pasaulinę pandemiją.
„Drugelio efektas“ – reiškinys, kuomet mažas ar palyginti nereikšmingas įvykis iššaukia milžiniškas pasekmes. Vienas neabejotinai įspūdingiausių ir reikšmingiausių tokių fenomenų – kaip netvarka laboratorijoje prieš beveik šimtmetį šiuolaikinio žmogaus gyvenimą leido prailginti vidutiniškai 20 metų....
Atėjus žiemos sezonui, didėja peršalimo ligų bei COVID-19 užsikrėtimų skaičius. Be to, prieš kelias savaites pasklido informacija ir dėl Kinijoje vėl plintančios ligos, kuri sukelia plaučių uždegimą. Visgi, pasak Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorės Aurelijos Žvirblienės, labiau ne...
Antibiotikų sukūrimas padarė tikrą perversmą visuomenės sveikatos srityje ir tapo dideliu žingsniu infekcinių ligų gydyme. Visgi, gydytojai dažnai susiduria su pacientais, kurie savavališkai nusprendžia gydytis šios rūšies vaistais. Prienų „InMedica“ klinikos šeimos gydytoja Rita Keturakienė praneši...
Antibiotikai, arba antimikrobiniai vaistai sukurti mažiau nei prieš šimtą metų, tačiau jų svarba labai didelė. Šie vaistai skirti bakterijų sukeltoms infekcijoms gydyti. Jie naikina bakterijas (bakteriocidinis veikimas) arba slopina jų augimą (bakteriostatinis veikimas). Pagal poveikio platumą vieni...
Rinktis ekologišką ar užaugintą be antibiotikų, pirkti prekybos tinklų parduotuvėse ar turguje – tėvai neretai svarsto, kaip atrasti vertingiausią ir kokybiškiausią mėsą savo vaikams. Gastroenterologas prof. dr. Vaidotas Urbonas atsiųstame pranešime spaudai paaiškina, į ką svarbiausiai atkreipti dėm...
Jei atsidarytume namų vaistinėlę, neretas ten rastume užsilikusių antibiotikų. Gal kažkada viso kurso neišgėrėme, ir kelios tabletės liko, o gal savo nuožiūra išvis nutarėme negerti, bet dėl visa ko antibiotikų turime ir pasijutę blogai patys sugalvotume jais pasigydyti. Visas šis elgesys kelia toki...
Susirgus bakterinėmis ligomis gydytojas pacientui gali paskirti antibiotikus. Kone visiems gerai žinoma, kad šiuos vaistus reikia vartoti tiksliai kaip nurodė gydytojas, nesidalinti jais su artimaisiais bei suvartoti visą kursą ir nepasilikti keleto tablečių netikėtoms ligoms gydyti. „Eurovaistinės“...
Klaida kurią padaro ne vienas tik iš pirmo žvilgsnio atrodo nekalta. Jos pasekmės gali būti skaudžios mums visiems.
Antibiotikai – vaistai, kurie naikina arba stabdo bakterijų dauginimąsi ir gydo jų sukeltas ligas. Siekiant išvengti netinkamo ir nepagrįsto jų vartojimo, įsigyti šių vaistų galima tik su receptu. „Camelia“ vaistininkas Rimvydas Blynas pranešime žiniasklaidai sako, kad pardavimo ribojimas buvo įvest...
2019 metais dėl atsparumo antibiotikams mirė daugiau žmonių nei nuo ŽIV ar maliarijos, nes plačiai paplitusios infekcijos, kurias anksčiau buvo galima gydyti, tampa atsparios esamiems vaistams.
Kiekvienais metais Europoje miršta 33 tūkstančiai žmonių dėl bakterinių infekcijų, kurių nebeveikia antibiotikai. Kodėl bakterijos tampa atsparios antibiotikams ir kokios didžiausios jų vartojimo klaidos – apie tai pokalbis laidoje „Delfi rytas“ su gydytoja farmakologe Simona Stankevičiūte.
Nors antibiotikai infekcijų gydymui naudojami nuo XX a. vidurio, vaistininkai pastebi, kad toli gražu dar ne visi žino jų paskirties bei vartodami daro klaidas, kurios gali sukelti sveikatai pavojingų pasekmių.
Laidoje kalbėsime apie problemą, aktualią kone kiekvienam. Nugaros skausmais skundžiasi net ir visai jauni žmonės, specialistai dėl to kaltina sėdimą darbą ir apskritai sėslumą. Kaip galime sau padėti — pokalbis su Lietuvos sporto universiteto doktorante, kineziterapeute Laura Žlibinaite. Kita tema ...
Kas dieną Italijoje augant mirčių nuo koronaviruso skaičiui, virusologė ir buvusi Italijos politikė Ilaria Capua tokį aukštą italų mirtingumą sieja su atsparumu antibiotikams.
Atsparumas antibiotikams jau tapo pasaulinės sveikatos apsaugos sistemos krize. Šiame straipsnyje, remdamiesi neseniai Londone pristatyto tyrimo išvadomis, apžvelgsime antibiotikų naudojimą gyvūnų auginimo srityje, ir kokios to pasekmės žmonių sveikatai.
Europos Komisijos duomenimis, dėl per didelio antibiotikų vartojimo, vis daugiau žmonių tampa atsparūs antimikrobinėms medžiagoms, dažnu atveju vartojami antibiotikai neveikia ligą sukeliančių bakterijų.
Ketvirtadienį Europos Komisija priėmė naują veiksmų planą, skirtą atsparumo antimikrobinėms medžiagoms (AAM) problemai spręsti. Ji įgauna vis didesnį mastą – kasmet dėl jos Europos Sąjungoje miršta 25 000 asmenų ir patiriama 1,5 mlrd. eurų ekonominių nuostolių.
