36 straipsnių
Minint Vasario 16-ąją, Prezidentūroje už nuopelnus ir Lietuvos vardo garsinimą apdovanoti Lietuvos ir užsienio valstybių piliečiai. Tarp apdovanotųjų ir pirmoji Ukrainos ponia Olena Zelenska bei Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock.
Rugpjūčio 4–14 d. į vieną iš populiariausių Lietuvos vasaros kurortų – Druskininkus – atkeliauja tradicinis, jau devintasis, tarptautinis teatro festivalis „Druskininkų vasaros teatro SANKRYŽA“. Šiemet programoje – net penkiolika spektaklių, stand up pasirodymų, koncertų ir kitokio žanro renginių iš...
Pareigas pradėjo eiti nauja Scenos meno kritikų asociacijos (SMKA) vadovė. Ja tapo teatrologė, scenos meno kritikė, humanitarinių mokslų daktarė Goda Dapšytė. SMKA vienija Lietuvos dramos ir muzikinio teatro, šokio ir cirko kritikus, istorikus ir teoretikus. 2017 m. susikūrusi asociacija atstovauja ...
Iki šiol nesibaigusios pandemijos metu kultūrinis gyvenimas sulėtėjo. Ypač 2020 – 2021 m., kai išgyvenome ne vieną karantiną. Sulėtėjusi kasdienybė, nežinia, bejėgystė ir netektys ne vienam tapo melancholiško savo gyvenimo permąstymo akstinu. Lietuvos teatrui šis laikas atnešė ne vieną distopiją – l...
Nuo tos baisios vasario 24-osios, kai prasidėjo nuožmus karas Rusijai užpuolus Ukrainą, ranka nekyla rašyti: lyg nebėra minčių, lyg visa kita būtų nesvarbu, nereikšminga. Galvoji tik, ką gali padaryti, kur ir kuo padėti, kaip atsiliepti. Nepamatuojamo absurdo mechanizmas riaumoja, o gyvenimas, kad i...
Apsupta daugybės žmonių, Juta buvo vieniša. Tačiau dosnios sielos, mėgstanti dalintis, patarti. Būdavau pas ją su sūnumi, dar paaugliu, jau lankančiu J. Vienožinskio dailės mokyklą. Jam Juta aiškino, kaip nustatyti, ar gera paveikslo kompozicija, mokė, kaip rėmą aptraukti drobe, kaip kalti vinukus, ...
Sunku patikėti, kad Rimui Tuminui – tam žmogui, kuriame verda ir sproginėja įvairiausių energijų, aistrų ir svajonių užtaisai, griūva ir vėl kyla gyvybės tiltai, vyksta nenutrūkstami vidinių jėgų bei nuotaikų kaitos ir permainų proveržiai, – sausio dvidešimtąją jau sukako septynios dešimtys.
Scenos meno kritikų asociacija (SMKA) nuo 2018 m kasmet „Teksto raktu“ apdovanoja geriausių scenos meno kritikos darbų autorių ir „Meno raktu“ įdomiausią scenos menų kūrėją arba prodiuserį, ypač nusipelniusius scenos menų kūrimui ir sklaidai. Šiais metais „Teksto raktu“ apdovanojama teatrologė Audro...
Su žymiu teatro ir kino režisieriumi, kino scenaristu, marionečių teatro įkūrėju, dailininku, skulptoriumi Rezo Gabriadze Sakartvelas atsisveikino jau prieš gerą pusmetį – birželį. Tą mėnesį, per patį gamtos klestėjimą, Jis gimė, taip pat ir mirė, beje, Puškino gimimo dieną, apėjęs Jam skirtą gyveni...
Padrikų įspūdžių ruduo. Gaudai juos, kiek pajėgi, nes bijai, kad kovidas netrukus vėl praris visas galimybes. Klostosi tam tikra smulkių įvykių monotonija. Tai kaukė liko namuose, tai, žiūrėk, galimybių pasas kitame rankinuke. O čia va žmogus greta tavęs visai be kaukės. Kartais nuo tos monotonijos ...
Užuot ginčijusis dėl Vyčio ar bunkerio Lukiškių aikštėje, mieguista ir nekūrybinga mūsų miesto valdžia jau seniai galėjo aikštėje pastatyti vieną iš Mindaugo Navako skulptūrų.
Vieną gražų rytą pabudusi supratau, kad reikia kur nors bėgti, nutolti nuo žinių apie vis naujas kovido bangas, nuo nesiskiepijančių užsispyrėlių, nuo pabėgėlių / atbėgėlių antplūdžių temos, nuo tų, kurie tenori ramiai sau gyventi savo blokiniuose lizdeliuose ir neturi atjautos nei kaimynui, nei apg...
Vasara pati save dusino, smaugė ir džiovino, o mums, išgyvenantiems kovido laikus, siuntė dar ir netikėtą išbandymą karščiu ir klausė, ar pajėgi ką nors veikti, ar gali tik drybsoti įsisukusi į drėgną lininę paklodę. Bet staiga į šitą nykių emocinių pasikartojimų pasaulį įgriuvo naujiena: Mažajame t...
Vis dažniau mane aplanko dėkingumo jausmas. Tam, kuris palaikė duris įeinant į pastatą, kantriai ką nors paaiškino, užnešė krepšį į trečią aukštą, užleido vietą eilėje į dešimt kartų sumažėjusį centrinį paštą, dabar įkurdintą Totorių gatvėje (naujas reiškinys – kovido eilės), – toks buitinio pobūdži...
Kaptarūnai verti atskiro pasakojimo, kuris apimtų politinius, tautinius, socialinius, žmogiškų santykių, gamtovaizdžio specifikos ir kitus klausimus. Tai vieta, kur nekyla konfliktai tautiniu pagrindu, kur skirtingi žmonės, gerai pažindami vienas kitą, išpažindami skirtingą tikėjimą arba būdami visi...
O ten, kaip ir visur kitur sovietmečiu, visuomet turėjau su savimi numylėtą ispanišką rašomąją mašinėlę „Kolibri“. Viena iš sanatorijų, kurią labai mėgau, buvo senoji „Dainava“ su mediniais korpusais, įsikūrusi centre ir kartu – miške. Jos vyriausioji gydytoja Elena Kriščiūnaitė ypač gerbė meno žmon...
Kokias dvi tris valandas padirbėję, išalkdavom. Mūsų užkandos būdavo kuklios, improvizuotos iš turimų ir iš lauktuvių. Virdavom ant senos elektrinės viryklės, srovė ten silpna, tai net bulvių tekdavo laukti gerą valandą. Bet turėjom seną, parūdijusią dviejų aukštų elektrinę orkaitę – joje galėjai ke...
Epidemijos metu, per karantiną žmonės išnyksta tyliai, kaip arbatos garas. Taip tyliai, lyg neatsisveikinę, „angliškai“. Taip iš nykoko pastarųjų metų gyvenimo kaukių baliaus pasitraukė ir Irena Veisaitė.
Vasario 26 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto (LLTI) Šiuolaikinės literatūros skyriaus mokslininkai surengė tradicinę kasmetinę diskusiją apie praėjusiųjų 2020 m. lietuvių autorių knygas. Ją, kaip visuomet, vainikavo kūrybiškiausių knygų dvyliktukas.
Kai lyginu su savo jaunystės laikų įspūdžiu, tai kopa jau dabar atrodo nuvaikščiota, numinta, sutūpusi. Tų laiptų, takų vis daugės, tai ką gi parodysite vaikams ir anūkams? Ką gi saugos UNESCO?! Visi žino tuos auksinius Thomo Manno žodžius, bet aš dar kartą juos pacituosiu: „Nida nepaprastai graži, ...
