61 straipsnių
Aukštoji mokykla yra studijų ir mokslo įstaiga, rengianti specialistus su aukštuoju išsilavinimu bei vykdanti tyrimus (universitetas, akademija). Aukštosios mokyklos gali būti valstybinės ir privačios bei viešųjų įstaigų valdomos. daugelyje šalių aukštųjų mokyklų veiklą reglamentuoja specialūs aukštojo mokslo įstatymai.
Nuo Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje gimstančių vaikų stipriai sumažėjo. Pavyzdžiui, dar 1994-aisiais jų buvo virš 40 tūkst., o dabar perpus mažiau. Toks gimstamumo mažėjimas viešojoje erdvėje jau vadinamas demografine krize, o Jungtinių Tautų prognozės rodo, kad nesiimant jokių veiksmų 2050-aisi...
Planuojantiems teikti paraišką į aukštąją mokyklą verta suklusti – laukia keli svarbūs pokyčiai. Plačiau jais domėjosi LNK laida „Labas vakaras, Lietuva“.
Naujasis švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius norėtų keisti sistemą, pagal kurią skatinama jaunuolius rinktis verslo pageidaujamas specialybes aukštosiose mokyklose. Ministras kartu teigia, kad stojantiesiems, pavyzdžiui, į socialinius mokslus, taip pat neturėtų būti užkertamas ...
Šiemet sukako 70 metų, kai Šiauliuose įsteigta aukštoji mokykla. Šiaulių universiteto pirmtaku tapusiame Mokytojų institute viena iš trijų katedrų, veikusių nuo pat pirmosios dienos, buvo Kalbų ir literatūros. Būtent čia studijuoti tik baigęs mokyklą skubėjo profesorius habil. dr. Kazimieras Župerka...
Aukštųjų mokyklų valdyme negalės dalyvauti savivaldybių tarybų nariai, merai bei europarlamentarai.
Apie būtinybę aukštojo mokslo įstaigoms spėti su pokyčiais ne tik akademinėje srityje, bet ir darbo rinkoje, kalbama jau seniai. Norėdami išlikti patrauklūs universitetai privalo gebėti pasiūlyti kokybiškas ir paklausias studijas, galinčias studijuojantiems suteikti aktualių žinių ir kompetencijų. R...
Pirmadienį prasideda papildomas priėmimas į universitetuose ir kolegijose likusias laisvas studijų vietas.
Pirmadienio vidurdienį baigiasi norinčiųjų studijuoti šalies aukštosiose mokyklose prašymų priėmimas.
Vos už poros metų – 2020-aisiais – Lietuvoje reikės nemažiau kaip 300 informacinių sistemų, kelių ir geležinkelio transporto inžinierių. Toks darbuotojų poreikis rinkoje atsiras pradėjus tiesti europinę geležinkelio vėžę „Rail Baltica“, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Nuo 2019 metų beveik dvigubai didinamos doktorantų stipendijos. Tokiam Švietimo ir mokslo ministerijos teikimui trečiadienio posėdyje pritarė Vyriausybė.
Paaiškėjus egzaminų rezultatams, tikimasi, kad abiturientai šią savaitę aktyviau teiks pageidavimus studijuoti. Bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas vadovas sako, kad iki šiol studijų pasirinkimus pateikė per 19 tūkst. kandidatų.
Lietuvoje per daug žmonių įgyja aukštąjį išsilavinimą, sako švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.
Nuo kovo 1 dienos Lietuvos aukštosios mokyklos gali vykdyti tik akredituotų krypčių studijas.
Jau 2019 m. priimant į universitetus ir kolegijas bus atsižvelgiama ne tik į stojančiųjų brandos egzaminų rezultatus, bet ir į metinių pažymių vidurkį, DELFI sakė švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas.
Antradienį stojantieji į aukštąsias mokyklas sulauks antrojo etapo kvietimų studijuoti.
Pakilusi aukštųjų mokyklų konkursinio balo kartelė lemia tai, jog mažiau surinkusieji, anksčiau turėję galimybę studijuoti, šiemet tokios galimybės nebeturės. DELFI TV Gyvai vykusios tiesioginės transliacijos metu kalbinome Socialinių mokslų kolegijos (SMK) direktorę Gabiją Skučaitę apie tai, kokios...
Pakilusi aukštųjų mokyklų konkursinio balo kartelė lemia tai, kad mažiau surinkusieji rinktųsi kitas alternatyvas. DELFI TV Gyvai vykusios tiesioginės transliacijos metu kalbinome Socialinių mokslų kolegijos (SMK) direktorę Gabiją Skučaitę apie tai, kokios įtakos ši reforma turės kolegijoms ir kas j...
Dažnai skundžiamasi, jog Lietuvoje mokslininkams gyventi nėra lengva – mokslininkas dr. Ramūnas Valiokas į tai atsako, jog šios profesijos žmonėms lengva nėra niekur. Anksčiau Fizinių mokslų ir technologijų centro Nanoinžinerijos skyriaus bei UAB „Ferentis“ vadovui teko dirbti ir užsienyje, tačiau š...
Iš Lietuvos per 2016 m. emigravo 30 tūkst. žmonių, o studijuoti grįžo 103 jaunuoliai. Pasak darbo rinkos specialisto Andriaus Franco, veiksnių, kurie stabdytų gyventojų išvykimą, nesimato, todėl, norint susigrąžinti į šalį talentus, būtina imtis konkrečių priemonių.
Visi supranta, kad aukštąjį mokslą Lietuvoje būtina reformuoti: ankstesnė reforma patyrė fiasko, o jos pagrindinis architektas ir uolus „laisvosios rinkos“ šalininkas šiandien yra įklimpęs į vieną didžiausių politinės korupcijos skandalų Lietuvos istorijoje.
