Aukštojo mokslo reforma

Panevėžio kolegijai – grėsmė neteikti savarankiškumo. Vyriausybė planuoja, kad iš 12 šalies kolegijų po optimizavimo liks 7, o visos kitos taps filialais ar padaliniais. Panevėžio kolegija įsitikinusi, kad būti filialu – tai pražūtis, nes sumažės specialybių ir pačių studentų. Apie tai buvo pasakoja...

1971 metai. Rugpjūtis. Palo Alto. Kalifornija. Stanfordo universitetas. Už lango 23–25 laipsniai pagal Celsijų. Nėra per karšta. Jokio lietaus. Vietos laikraštyje skelbimas: „Reikalingi koledžo studentai vyrai psichologinei kalėjimo gyvenimo studijai. $15 per dieną už 1–2 savaites pradedant Rugpj. 1...

Švietimo sistemą galima traktuoti arba voliuntaristiniu, arba deterministiniu požiūriu. Deterministinis požiūris sako, kad švietimo raida – tai objektyvių socialinių dėsnių ir aplinkybių nulemtas procesas. Voliuntaristinis – kad tai išimtinai mūsų kryptingų pastangų rezultatas. Voliuntaristinis poži...

Lietuvos jaunimas, mokytojai ir universitetų profesoriai vis dar tiki, kad švietimas yra visų politinių partijų, mūsų švietimo sektoriaus vadovų prioritetas. Svarbiausias jų darbo, jų egzistencijos reikalas. Juk švietimas – būtina investicija į mūsų valstybės ateitį, mūsų jaunuomenės protingos gyvyb...

Vienas didžiausių dabartinės Vyriausybės užmojų – kompleksinė visos švietimo sistemos pertvarka.

Aukštojo mokslo reforma turėjo sustiprinti regionus. Tačiau taip nenutiko. Priešingai. Regionai lieka nuošalyje, o Lietuvoje nuosekliai kuriami du universitetiniai miestai – Vilnius ir Kaunas.

Aukštojo mokslo reforma pagaliau pajudėjo į priekį – pamažu dėliojasi kontūrai, kaip atrodys Lietuvos universitetų žemėlapis.

Rinkodara yra stiprių nervų žmonėms. Todėl įžangos nebus, reveransų švietimo sistemai taip pat.

Seime šiuo metu yra svarstoma aukštųjų mokyklų reforma – universitetų tinklo konsolidacija. Valdžia šiuos ypatingai svarbius Lietuvos ateičiai svarstymus skubina, Seimo dauguma netgi nutarė, kad nėra reikalo ilgoms diskusijoms ir analizėms, todėl viskas yra daroma „skubos“ tvarka. Tokia „skuba“ pati...

Vykdant aukštojo mokslo reformą, pradedami kurti 3 nacionaliniai mokytojų rengimo centrai vietoje šiandien veikiančių 16. Vytauto Didžiojo ir Lietuvos edukologijos universitetai suformuos naują mokytojų rengimo centrą Kaune, Vilniuje pedagogų rengimo centru siekia tapti Vilniaus universitetas, o tre...

Aukštojo mokslo reforma nulems atskirų regionų aukštųjų mokyklų likimą. Pastaruoju metu aktyviai tariamasi, kurios iš jų išlaikys autonomiją, o kurioms teks susijungti. Aiškinamės, koks scenarijus laukia Klaipėdoje esančių aukštųjų mokyklų.

Iki 2020 m. nutarta iš esmės pertvarkyti šalies aukštąjį mokslą – aiškėja universitetų jungimosi prioritetai, stambinamos studijų programos ir ketinama investuoti į dėstytojų atlyginimo augimą. Apie tai, kaip sekasi siekti užsibrėžtų aukštojo mokslo reformos tikslų, kalbamės su Švietimo ir mokslo mi...

Universitetai tokie, kokie yra dabar, egzistuoti nebegali. Jiems būtina pertvarka. Sauliaus Skvernelio Vyriausybės programos įgyvendinimas - geriausia išeitis, nes siūloma veiksmų imtis ne rankų laužymu ir buldozerio principu, o diskusijomis ir įsiklausymų į universitetų bendruomenių nuomones.

Praėjusiais metais dėstytojų atlyginimai augo tris kartus lėčiau nei atlyginimai šalies ūkyje ir du kartus lėčiau nei švietimo sektoriuje, pastebėjo Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA).

Kaip klostosi aukštojo mokslo pertvarka? Išgirdęs tokį klausimą atsakau, kad džiaugiuosi ryžtu padaryti tai, ko nedarėme per visus 27 atkurtos nepriklausomybės metus. Tačiau ar džiaugiuosi pačiu pertvarkos procesu – tikrai ne.

Šešiolika pirmosios ir antrosios kadencijos Kultūros tarybos narių išplatino pranešimą, kuriame išreiškė nepritarimą sprendimui reformuojant aukštojo mokslo sistemą į vieną Lietuvos menų akademiją apjungti Lietuvos muzikos ir teatro (LMTA) ir Vilniaus dailės akademijas (VDA).

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė antradienį Seimui pristatė Vyriausybės siūlomą valstybinių universitetų optimizavimo planą.

Nors apie 70 proc. studijas baigusių jaunuolių darbą susiranda per pusmetį, kitiems tai gali užtrukti gerokai ilgiau. Aiškinamės, kokių specialybių absolventai gali susirasti darbą greičiausiai.

Aukštojo mokslo kokybė Suomijoje laikoma viena geriausių visame pasaulyje. Nieko keisto, jog siekdami pagerinti aukštojo mokslo kokybę savo šalyje atsisukame į lyderius ir stebime, kas lemia jų sėkmę. Lietuvoje viešinčio Suomijos švietimo eksperto Tomi Halonen paklausėme, ką jis mano apie aukštojo m...