6 straipsnių
Atsinaujinantys jūros energijos ištekliai, maisto produktai iš sūraus ir gėlo vandens išteklių, tvarus pakrančių ir jūrų turizmas bei kiti veiksniai, formuojantys mėlynąją bioekonomiką, padeda Vidžemės regionui keistis ir kurti aukštos pridėtinės vertės produktus. Kokiomis galimybėmis jau pasinaudot...
Parama žemės ūkio produktų perdirbimui stiprina įmonių konkurencingumą ir aukštesnės pridėtinės vertės produktų kūrimą, o vartotojams suteikia galimybes pasirinkti geresnės kokybės vietoje gamintą maistą. Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (Strateginis planas)bus n...
„Mišką kertant, skiedros lekia,“ – sakydavo mūsų senoliai. Dabar, užsimojus gelbėti klimatą, tomis „lekiančiomis skiedromis“ paradoksaliai gali tapti Europos miškai. Bent jau tokius būgštavimus išsako mokslininkai, reaguodami į neseniai mokslo žurnale „Nature“ paskelbtą studiją apie sparčiai nykstan...
Į Vakaruose jau važiuojantį bioekonomikos traukinį bando įšokti ir Lietuva – daugiausia ambicijų turi žemės ūkio sektorius. Didelį impulsą čia gali duoti Lietuvos kaimo plėtros programos (KPP) parama.
Pažangios Vakarų šalys savo ateitį sieja su bioekonomika, o Lietuvoje daugybė žmonių šio termino dar net nesuvokia. Ekspertai nurodo, kad turime didžiulius išteklius, tinkančius bioproduktams gaminti, – miškus ir žemės ūkio naudmenas.
Viena po kitos Europos šalys pasitvirtina nacionalines bioekonomikos plėtros strategijas – kitaip tariant, teikia prioritetą ekonomikai, kurioje neatsinaujinantys ištekliai keičiami atsinaujinančiais. Apie bioekonomikos plėtrą Lietuvoje dar tik svarstoma. Specialistams užduodame klausimą: kuo ir kod...
