Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) generalinis direktorius turėtų būti skiriamas penkerių metų kadencijai, o kandidatūrą parinktų nebe premjeras, bet Seimo pirmininkas.
Birutė Burauskaitė
46 straipsnių
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) nepritarė siūlymui viešinti savo noru prisipažinusių buvusių KGB bendradarbių pavardes.
Antradienį, kovo 5 dieną, Vilniuje, 10.00 val., Žygimantų g. 2, Vilniaus apygardos administracinis teismas ėmėsi ypatingos bylos. Lietuvos pilietis Grantas Gochinas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu įvertinti, ar Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centra...
Klausiausi TS-LKD kandidatų į prezidento postą debatų ir nepatikėjau tuo, ką išgirdau. Gerbiami kandidatai Ingrida Šimonytė ir Vygaudas Ušackas savo debatuose jautė pareigą ginti tris kartus sulaužiusio kario priesaiką ir tuo pat nacių kolaboranto kapitono Jono Noreikos garbę.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) specialistai turi vilties Našlaičių kapinėse, kur rasti partizano Adolfo Ramanausko-Vanago palaikai, aptikti ir kito garsaus kovotojo Antano Kraujelio-Siaubūno palaikus.
Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorė Birutė Burauskaitė užsitraukė signatarų nemalonę dėl esą netinkamai paviešinto KGB agentų registracijos žurnalo. Prieš kurį laiką ji buvo puolama, kad neviešina šito dokumento. Šįkart reikalaujama atleisti direktorę, kuri esą vykdo tik prez...
Lietuvos žydai prašė iki rugsėjo 23 d. nukabinti karininko Jono Noreikos atminimo lentą nuo Vilniaus centre esančios bibliotekos. Pirmąjį puslapį Lietuvai ir J. Noreikai praėjusią savaitę skyrė įtakingas JAV dienraštis „The New York Times“, karininko klausimą pavadinęs išbandymu Lietuvai.
Iš tiesų reikėtų sakyti ne kryžiumi, o kryžiais. Tai yra kiekvienam iš devynių akcijos dalyvių po kryžių.
Sąjūdžio metu KGB užverbuotų agentų pavardės nėra žinomos, bet jų nėra ir nebus bandoma atskleisti, LRT RADIJUI sako Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorė Birutė Burauskaitė. Anot jos, toks sprendimas priimtas atsižvelgus į istorinius tyrimus, kurie rodo, kad šie agentai nieko ...
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro (LGGRC) siekis Vilniuje, prie Vyriausybės rūmų, įamžinti nužudytų, tremtyje ir kalėjimuose mirusių tarpukario ministrų atminimą sulaukė kliūčių iš pačios Vyriausybės.
Nepaisant kilusio ažiotažo dėl Sauliaus Sondeckio, Donato Banionio, Vincento Sladkevičiaus galimo bendradarbiavimo su KGB, matyti, kad kaltinimų kolaboravus su sovietiniu saugumu paveikumas visuomenėje išsikvepia. Be to, nyksta agento, kaip morališkai žlugusio asmens, įvaizdis.
Vilniuje, Našlaičių kapinėse, užkasti 1956 m. – 1969 m. Lukiškių ir Vilniaus KGB kalėjimuose sušaudyti asmenys, galbūt, ir partizanas Adolfas Ramanauskas - Vanagas. Dalis palaikų prieš užkasant buvo paveikti cheminėmis medžiagomis, nustatė tyrimus vykdę mokslininkai.
Ne tik medikai, dėstytojai ar mokytojai – apie apgailėtinus atlyginimus prabyla Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) darbuotojai. Čia istorikai, muziejininkai „į rankas“ uždirba 400 eurų, o mokslų daktaro darbas įvertintas 500 eurų.
Vos prieš tris savaites didžiausią Kremliaus įtūžį sukėlė NATO „Twitter“ paskyroje parodytas filmukas apie pokario partizanų kovą Baltijos šalyse. Atsakydama į filmą, Maskva vėl ėmėsi savo propagandinių triukų, pamėgino perrašyti mūsų istoriją. Lietuva sureagavo Andriaus Tapino inicijuota pilietine ...
Dar 2000-ųjų pavasarį Lietuva priėmė įstatymą, įpareigojantį prašyti Rusijos atlyginti 1940–1990 metais trukusios SSRS okupacijos padarytą žalą, kuri įvertinta maždaug 23 mlrd. eurų. Maskva įtūžo, tokį žingsnį įvertino kaip įžeidimą ir jau 17 metų negali jo pamiršti. Naujausiu pagiežos pliūpsniu tap...
Keli šimtai žmonių Kovo 11-osios pavakarę vėl žygiavo Gedimino prospektu skanduodami „Lietuva lietuviams“ bei „Lietuva“. Prieš eitynes tautininkai protestavo prie Prezidentūros.
Šių metų pabaigoje pasirodysiančioje knygoje apie Holokausto vykdytojus Lietuvoje bus maždaug 40-ies asmenų pavardės bei jų artimųjų liudijimai, sako Lietuvos gyventojų ir genocido rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC) direktorė Birutė Burauskaitė.
Sovietmečiu Lietuva apie 6 proc. savo biudžeto skirdavo Sovietų Sąjungai ir tai įrodo, jog Lietuva, kaip ir kitos šalys, buvo ne SSRS išlaikytinės, o donorės, sako Latvijos mokslininkas.
Kitą savaitę į Lietuvą planuoja atvykti Latvijos ekspertai pristatyti archyvinių finansinių dokumentų analizę, įrodančią, kad Lietuva buvo ne Sovietų sąjungos išlaikytinė, o donorė.
Vertinant sovietų okupacijos žalą Lietuvai, norima pritaikyti kaimynėje Latvijoje naudotą metodą - peržiūrėti archyvinius dokumentus ir apskaičiuoti buvusių finansinių srautų tarp Vilniaus ir Maskvos balansą, rašo „Lietuvos žinios“.
