bitynas

Dar kovą dvidešimt laipsnių perkopusi šiluma bitininkams žadėjo gerą ir ankstyvą medunešio pradžią, tačiau šaltis ir sniegas bites suginė į avilius. Kada ragausime pirmojo šių metų medaus, priklausys nuo gamtos pokštų.

Lietuvos gyventojai vis dažniau susidomi bitininkyste, todėl kiekvienais metais žmonių užsiimančių šia veikla skaičius auga. VMVT sulaukia bičių laikytojų klausimų, ar reikia registruoti bitynus specialiame registre, jeigu yra laikomos tik kelios bičių šeimos, o medaus produktai nėra parduodami.

Iš Šiaulių kilę Jolita ir Romas Smaidriai yra ekologiškai sertifikuoto bityno savininkai. Juodu bitininkauja Šalčininkų rajone, Jolitos močiutės padovanotoje žemėje. „Įsimylėjau vyrą, kuris augino bites kaip hobį. Viskas prasidėjo romantiškai nuo medaus kopinėjimo, tačiau labai greitai supratau, kad...

Dažna istorija ar pasaka baigiasi tokia fraze: ir aš ten buvau, midų alų gėriau per barzdą varvėjo, burnoj neturėjau. Nes tai ne Kėdainių rajono verslininkų istorijos pabaiga, o tik puiki pradžia.

Šakiečiai Kęstutis Ūsas su žmona Ernesta, bityno „Saldūs Ūsai“ savininkai, medaus sukimo ir apdorojimo cechą įsirengė penkiuose konteineriuose.

Pastaruoju metu Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) sulaukia vis daugiau bičių laikytojų klausimų, kada reikia registruoti bitynus specialiame registre.

Lietuvos mokslininkai vos prieš kelerius metus atrado vietines – lietuviškas – bites, tačiau šiandien joms gresia išnykti. Todėl svarstoma jas saugoti valstybės kontroliuojamuose selekciniuose branduoliuose.

Gal šiandien gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Renata ir švietimo sistemoje dirbantis Gintaras Bakanai gyventų sostinėje ir dirbtų įprastus darbus, jei ne visa virtinė nutikimų, lėmusių jiems gyvenimą kaime, nemažą bityną ir jo teikiamą gėrį.

Sakoma, kad gamintojai, besisukantys nesibaigiančių darbų sūkuryje, neturi laiko užsiimti prekyba, produkcijos realizavimu, tačiau Vydmantų kaime įkurtas Violetos ir Juozo Kuklių bitynas yra unikalus. Šeima ne tik gamina, bet ir ieško sprendimų, kaip realizuoti savo produkciją. Viena iš išeičių – bi...

Šiemet bitės apsiskraidė pakankamai anksti, tačiau ne visi bitininkai pradžiugo tuo, ką rado aviliuose.

Sekmadienio vakarą Skirsnemunės seniūnijos ūkininką, vieną stambiausių Jurbarko krašto bitininkų, pribloškė iki šiol neregėtas išverstų avilių vaizdas.

Laidoje Delfi 11 su vienu garsiausių šalies bitininkų kalbėjomės apie tai, kaip padėti šeimoms staiga atšalus orams.

Apie orus ko gero jau nebėra ką komentuoti, situaciją matome visi – žiemos nėra. Pas vienus bičiulius bitės vis dar kantriai susimetusios į kamuolius, pas kitus gal dorai ir nebuvo nuėję žiemoti.

Ko gero savo ilgų metų praktikoje nepamenu, kad per Kalėdas skraidytų bitės. Šilta, visi klimatologai sutinka, kad metai vėl rekordiškai šilti, o ypač žiema.

Žiū, o ruduo jau įpusėja, tad skubėkim paruošti bites ateinančiai žiemai.

Trečią sezoną bitininkaujantis vilkaviškietis Eimantas Botyrius prižiūrėti avilius ir jų gyventojas išmoko iš savo uošvio Algirdo Vosyliaus.

Bitės renka medų ir žiedadulkes iš įvairiausių pievų ir laukų. Jos niekada nepaklysta, jos žino, ant kokių augalų nutūpti, jos tobulai įvaldžiusios šį amatą. Tačiau iš kur bitės visą tai moka? Pasirodo, jos mokosi „bičių mokykloje“. Įdomu, ko ir kada mokosi bitė „pirmūnė“?

Kėdainių krašto bitininkams dabar pats darbymetis. Ir nors gegužės pabaiga tradiciškai pasitinka pilnais koriais, tačiau šiemet gerokai anksčiau nei įprasta prasidėjęs pavasarinis medsukis džiugina ne tik ankstyvu, bet ir itin gausiu derliumi.

Ar prisimenate saujomis į burną bites dėjusį vyriškį? Susipažinkite. Gintautas Jasulevičius – troleibusą vairuojantis bitininkas iš Kauno rajono, kuris beveik visą medų eksportuoja.

Kaunietis bitininkas Gintautas Jasulevičius nusprendė namie atlikti unikalų eksperimentą – saujomis į burną dėjo bites.