branduolys

Naujausio tyrimo metu nustatyta, kad Žemės vidinio branduolio sukimasis sulėtėjo, praneša Pietų Kalifornijos universiteto (USC) mokslininkai.

Kaip ir kiekviena planeta, Merkurijus tik susiformavęs buvo karštesnis, nei yra dabar. Tiesa, ne paviršiuje, o gelmėse. Pirmykštis karštis – tiek sugeneruotas formavimosi metu, tiek iš radioaktyvių elementų skilimo – po truputį nyksta, tad planeta traukiasi. Merkurijus turi santykinai labai didelį m...

Žemės centre slūgso milžiniškas metalinis rutulys – planetos branduolys. Juokaujant galima teigti, kad be Žiulio Verno pagalbos Žemės branduolio pasiekti nepavyks. Vis dėlto, šį objektą, vaidinantį itin svarbų vaidmenį, galima moksliškai tyrinėti. Taigi, iš geležies ir nikelio sudarytas branduolys s...

Marsas aplink savo ašį apsisuka per 24 valandas 37 minutes ir 22 sekundes. Kaip ir Žemės, taip ir Marso realus sukimasis nėra idealiai tolygus – planeta truputį svyruoja dėl įvairių giluminių bei atmosferinių reiškinių. Dabar pirmą kartą šie svyravimai išmatuoti.

Po Afrika ir Ramiuoju vandenynu, pačioje žemiausioje Žemės mantijos dalyje, supančioje Žemės branduolį, yra du milžiniški dariniai, užimantys 3-9 proc. Žemės tūrio.

Jau daugiau nei šimtmetį žinome, kad Žemė susideda iš trijų pagrindinių komponentų: branduolio, mantijos ir plutos. Branduolį galima suskirstyti į dvi dalis: kietą centrinę ir skystą išorinę. Abi sudarytos daugiausiai iš geležies, bet milžiniškas slėgis suspaudžia centrinius 1200 kilometrų į kietą r...

Nors daugelis mūsų po kojomis esančią žemę laiko savaime suprantamu dalyku, jos sudėtinguose sluoksniuose, kaip knygos puslapiuose, įrašyta mūsų Žemės istorija. Mūsų istorija. Ir mokslininkai neseniai aptiko daugiau įrodymų apie visiškai naujo šios knygos skyriaus iš gilios Žemės praeities egzistavi...

Mūsų Galaktika, Paukščių Takas, nėra aktyvi – centre esanti juodoji skylė dujas ryja labai lėtai, o branduolys švyti labai silpnai, lyginant su tuo, koks galėtų būti. Visgi praeityje situacija buvo kitokia, o praeities aktyvumo pėdsakai išlikę iki šių dienų. Vienas iš tokių pėdsakų yra vėjas, pučian...

Marso branduolys greičiausiai susideda iš geležies ir sieros mišinio, bet įmanomos ir kitos priemaišos. Nustatyti sudėtį įmanoma nagrinėjant seisminius – planetos drebėjimų – duomenis, bet tam reikia žinoti, kaip garso bangos sklinda branduolio medžiagoje.

Kiekvienos galaktikos centre yra supermasyvi juodoji skylė – nuo šimtų tūkstančių iki dešimčių milijardų kartų už Saulę masyvesnis objektas. Kartais jos tampa aktyvios: tai reiškia, kad į juodąją skylę krenta dujos, krisdamos jos įkaista ir labai ryškiai spinduliuoja. Tokia galaktika vadinama aktyvi...

Žemės centre yra maždaug 1200 km skersmens kietas branduolys, sudarytas daugiausiai iš geležies.

Tamsioji materija greičiausiai yra sudaryta iš elementariųjų dalelių, tačiau jų savybės yra beveik nežinomos. Jau prieš keletą metų buvo pastebėta, kad iš kai kurių galaktikų spiečių sklinda rentgeno spindulių signalas, kurio energija – 3,5 kiloelektronvolto (keV) – neatitinka jokios žinomos atomų s...