Kai kurios Europos atostogų vietos gali būti stulbinamai brangios – tarkim, Monakas, Šveicarija ar Amalfio pakrantė. Tačiau šiame žemyne yra 44 šalys ir teritorijos, todėl kelionių įmanoma rasti bet kokio dydžio biudžetui.
Budapeštas
264 straipsnių
Budapeštas – didžiausias miestas Vengrijoje bei vienas iš didžiausių miestų Europos Sąjungoje. Taip pat, šalies sostinė. Budapeštas yra politinis, komercinis, kultūrinis, pramoninis ir transporto centras laikomas svarbiu miestu Centrinėje Europoje.
2017 m. mieste oficialiai gyveno 1 752 286 gyventojų, o aglomeracijoje – 2 451 418 gyventojų. Budapešto plotas yra 525,16 kvadratinių kilometrų. Budapeštas tapo vieninteliu miestu, esančiu abipus Dunojaus po Budos, Obudos ir Pešto sujungimo į vieną miestą 1873 m. lapkričio 17 d.
2021 metais, Budapešte vyks Euro 2020 futbolo rungtynės.
Šeštadienį Budapešte Dunojaus upė pasiekė aukščiausią lygį per 10 metų. Vanduo pasiekė parlamento pastato laiptus.
Vengrijos sostinėje Budapešte patvino ir miesto gatves užpylė Dunojus. Šalies ministras pirmininkas Viktoras Orbanas skelbia, kad potvynio piko tikimasi rugsėjo 21-osios vakarą, apie tai rašo DW.
Viename iš turistų dažniausiai lankomų šios Europos sostinės rajonų vykusiame referendume buvo nuspręsta uždrausti trumpalaikę nuomą po to, kai rajone smarkiai išaugo būsto kainos, o gyventojai ėmė skųstis dėl triukšmo ir šiukšlių.
Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas pirmadienį pareiškė atidedantis visus savo „tarptautinius įsipareigojimus“, įskaitant pasirodymą Europos Parlamente, dėl Vidurio ir Rytų Europą siaubiančios audros „Boris“.
Vengrija priešinasi Vakarų šalių tendencijai pasitraukti iš Sahelio regiono Afrikoje, kuriame Rusija stiprina savo pajėgas, ir planuoja siųsti karius į Čadą, kurio lyderis Mahamatas Idrissas Deby Itno atvyko į Budapeštą derybų.
Vengrijos užsienio reikalų ministras Péteris Szijjártó pareiškė, kad Budapeštas yra už sparčią Europos Sąjungos plėtrą, ir apkaltino veidmainiavimu kai kuriuos Europos lyderius, kurie esą to nenori.
Europos Parlamento narys iš Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbáno partijos „Fidesz“ Balázsas Győrffy’is penktadienį pareiškė, kad atsisako mandato po išvakarėse įvykusio incidento.
Remiantis ketvirtadienį paskelbtu Europos Komisijos vertinimu, Vengrija toli gražu neatitinka Europos Sąjungos (ES) demokratijos standartų, ypač dėl korupcijos, kyšininkavimo, politinio finansavimo, interesų konfliktų ir žiniasklaidos nepriklausomumo stokos.
„Padarykime Europą vėl didžią“ – toks bus būsimo Vengrijos pirmininkavimo Europos Sąjungai šūkis.
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas penktadienį apkaltino NATO, kad jo šalis „įtraukiama“ į karą Ukrainoje, ir tai palygino su Adolfo Hitlerio spaudimu, privertusiu Vengriją įsitraukti į Antrąjį pasaulinį karą.
Europos Parlamentas ketina paduoti Europos Komisiją į teismą dėl jos sprendimo perduoti Vengrijai įšaldytas lėšas.
Naujasis Vengrijos prezidentas Tamásas Sulyokas antradienį pasirašė įstatymą, ratifikuojantį Švedijos narystę NATO.
Pirmadienį Vengrijos parlamentas turėtų ratifikuoti Švedijos narystę NATO.
Trečiadienį Europos Sąjunga (ES) paskelbė, kad ėmėsi teisinių veiksmų prieš Vengriją, kai Budapeštas priėmė įstatymus, kuriais, kaip šalis teigia, siekiama „apsaugoti Vengrijos suverenitetą“ ir pažaboti užsienio įtaką.
Vengrija yra pasirengusi pritarti pasiūlymui teikti Ukrainai pagalbą iš Europos Sąjungos biudžeto, tačiau su sąlyga, kad kasmet bus balsuojama dėl finansavimo pratęsimo.
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas antradienį pakvietė į Budapeštą kolegą iš Švedijos aptarti Šiaurės šalies narystės NATO, tam dar reikia Vengrijos ir Turkijos pritarimo.
Vengrija ketvirtadienį kritikavo Švediją, kad ši nesiima jokių veiksmų dvišaliams santykiams stiprinti, turėdama omenyje jos paraišką dėl narystės NATO, ir padarė išvadą, kad greita narystė galbūt jai „nėra prioritetas“.
Gruodį vetavęs 50 mlrd. eurų pagalbos Kyjivui paketą, antradienį Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas pareiškė norą padėti Ukrainai, su sąlyga, kad pagalba būtų teikiama ne Europos Sąjungos biudžeto lėšomis.
Rusijai nepavyksta pasiekti savo strateginių tikslų Ukrainoje, kuriai pavyko išsaugoti nepriklausomybę, sunaikinti pusę Rusijos karinio potencialo, susigrąžinti pusę okupuotų teritorijų ir atnaujinti jūrų laivybą grūdams gabenti.
