Praėjusiais metais pirmosios instancijos teismuose buvo išnagrinėta daugiau nei 500 bylų dėl teisinių darbo santykių (dėl darbo užmokesčio, darbo sutarties pasibaigimo bei nutraukimo ir kt.). Netrūko ir bylų, susijusių su darbuotojais iš užsienio valstybių. Kokiomis sąlygomis darbdavys privalo įdarb...
bylos
42 straipsnių
Neretai žmonės kreipiasi į teismą kaip į vienintelę teisinę problemą galinčią išspręsti instituciją ir dažniausiai yra įsitikinę, kad kilusį ginčą galima išspręsti tik teisme. Tačiau net ir bylinėjantis teisme – iš tiesų bet kurioje teisinio ginčo stadijoje – išlieka galimybė ginčą išspręsti taikiai...
Teisėjai sako nebegalintys tylėti – Lietuvos teismai balansuoja ant bedugnės krašto, klimpsta į skolas, skelbia „LNK Žinios“.
Dažnai girdime, kad didelės pasaulinės bendrovės tarpusavio ginčus sprendžia ne kurios nors valstybės teisme, o arbitraže. Kodėl pasirenkamas toks ginčų sprendimo būdas? Kaip šioje institucijoje nagrinėjamos bylos, kiek tai kainuoja ir ar visada galima kreiptis į arbitražą?
Prieglobsčio bylų nagrinėjimas Vilniaus apygardos administraciniame teisme tapo kasdieniniu įtemptu darbu. Šio teismo teisėjai jau išnagrinėjo 892 prieglobsčio prašytojų bylas. Jose skundžiamas Migracijos departamento sprendimas nesuteikti pareiškėjams prieglobsčio Lietuvoje.
Viešaisiais pirkimais siekiama užtikrinti efektyvų viešųjų finansų panaudojimą ir viešąjį interesą. Ginčai, kylantys tarp viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančių subjektų, yra natūrali ir neišvengiama viešųjų pirkimų proceso dalis. Tokius ginčus neretai tenka spręsti teismams. Apie viešųjų pirkimų byl...
Nors 2020 metais sociologiniai tyrimai atskleidė korupcijos patirties mažėjimo tendenciją, tačiau korupcija suvokiama kaip aktuali problema Lietuvoje. Per pastaruosius metus 10 proc. išaugo gyventojų, manančių, kad kyšiai padeda spręsti problemas, dalis, ir tik vienas iš penkių gyventojų praneštų ap...
Vyriausybei švelninant karantino reikalavimus, Teisėjų taryba rekomenduoja teismams palaipsniui atnaujinti žodinį bylų nagrinėjimą, pirmenybę teikiant skubioms ar baigiamoms nagrinėti byloms.
Teismų taryba rekomenduoja visose žodinio proceso tvarka nagrinėjamose bylose teismų posėdžius organizuoti naudojant nuotolinio vaizdo priemones arba juos atidėti dviem savaitėms.
Kilus ginčui, norėdami ginti savo teises ir teisėtus interesus, žinome, kad reikia kreiptis į teismą. Tačiau ar žinome, kokį kelią nukeliauja byla, kol atsiduria ant teisėjo stalo? Kodėl byla atiteko būtent šiam, o ne kitam teisėjui? Ar teisėjas gali pasirinkti, kurią bylą nagrinės, arba atsisakyti ...
Teisingumo ministerija inicijavo įstatymų pataisas, kurios leis gerokai sumažinti apylinkių teismuose nagrinėjamų bylų skaičių, sudarys sąlygas teisėjams kokybiškiau ir greičiau spręsti sudėtingas bylas.
Asmenims atsiras daugiau galimybių naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba baudžiamosiose bylose. Ketvirtadienį tokias pataisas Seimo posėdyje pristatė teisingumo viceministrė Irma Gudžiūnaitė.
Teisėsaugai pradėjus naują ikiteisminį tyrimą, susijusį su „Tvarkos ir teisingumo“ atstovu Petru Gražuliu, BNS pateikia apžvalgą bylų, kuriose figūravo „tvarkiečiai“.
Lietuvos teismai Europoje civilines ginčo bylas nagrinėja greičiausiai, tačiau mūsų šalis tebėra viena iš mažiausią finansavimą teisingumo vykdymui skiriančių valstybių – skelbiama Europos Komisijos pristatytoje Europos Sąjungos teisingumo rezultatų suvestinėje.
Šiandien Lietuvos teismams sunku įsivaizduoti savo darbą be informacinės sistemos LITEKO, grimzta į užmarštį ir metai, kai teisėjams reikėdavo ranka rašyti sprendimus, sekretorėms – šifruoti teismo posėdžių stenogramas ir atlikti daug įvairių veiksmų klasifikuojant, registruojant bylas.
„Niekaip nesuprantu, kaip galima žmogui skirti tokią minimalią baudą už visą išdergtą miestą“, „O tai kodėl žmogaus niekas nepasodina į kalėjimą?“, „Čia dar per mažai jam, galėjo pasodinti metams“...
Kas gali padėti sureguliuoti teismų darbo krūvį ir padidinti žmonių pasitenkinimą vykdomu teisingumu, kas yra bendra tarp Teisingumo ministerijos ir teismų, taip pat kodėl šiai ministerijai gali vadovauti tik teisininkas ir kodėl teisėjai turi didžiuotis savo profesija – mintimis apie tai dalijasi t...
Niekam ne paslaptis, kad viena iš labiausiai įsišaknijusių baudžiamojo proceso ydų – neretai pernelyg ilgai trunkantis ikiteisminis tyrimas. Būtent kai kuriuos šios problemos aspektus ir norėčiau aptarti. Šįsyk – apie ikiteisminio tyrimo terminus nesunkių, apysunkių ir neatsargių nusikaltimų.
Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) yra teisinė institucija, kurios tikslas – užtikrinti aukščiausią įmanomą žmogaus teisių standartą Europoje. Į Teismą nuo kiekvienos valstybės – Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (Konvencija) dalyvės – išrenkama po vieną teisėją.
Per metus teismuose parengiama daugybė procesinių dokumentų projektų. Mažai kas žino, kad šį darbą atlieka visuomenėje beveik nematomi teisėjų padėjėjai, kurie teisėjams ne tik padeda rengti bylas teismo posėdžiams, bet ir atlieka daug kitų teisėjo darbą palengvinančių užduočių.