29 straipsnių
Žinomi kultūros atstovai išplatino viešą kreipimąsi dėl sprendimo, kad Salomėjos Nėries gatvių pavadinimai Lietuvoje turi būti pakeisti. Jie atkreipia dėmesį, kad tokios išvados buvo pagrįstos vieninteliu dokumentu, kuris, pasak jų, yra „tendencingas publicistinis ir mėgėjiškas rašinys, neturintis o...
Antakalnio kapinėse nesunkiai rasime ilgamečio Lietuvos tarybų socialistinės Respublikos pirmojo sekretoriaus Antano Sniečkaus kapą. Greta jo – kiek kuklesnis jo įpėdinio Petro Griškevičiaus paminklas, o valstybės vadovų kalnelyje rūsčiai žvelgia paskutiniojo sovietinės Lietuvos vadovo Algirdo Mykol...
Kovose dėl aukščiausių šalyje politinių postų niekada netrūksta intrigų ir lemtingų posūkių. Tai puikiai įrodo ir 2004 m. Lietuvos prezidento rinkimų pavyzdys.
Rugpjūčio 23-ąją, kuomet 1939 metais Joachimas fon Ribentropas ir Viačeslavas Molotovas pasidalino Europą ir suteikė pagrindą Antrajam pasauliniam karui, minime Juodojo kaspino dieną. 1986 metais JAV pradėtos demonstracijos minint karo aukas po metų nedrąsiai, tačiau pasiekė ir Lietuvą.
Šiandien sunku įsivaizduoti, kokius sunkumus turėjo įveikti mūsų protėviai, kūrę prieš šimtą metų nepriklausomą valstybę. Dažnai manoma, kad vyravo bendras sutarimas, aiškus tikslas ir atsidavimas savo Tėvynei. Iš dalies taip ir buvo, tačiau tik iš dalies. Jaunoje valstybėje buvo pilna karštų galvų,...
Vokietijos archyvuose yra dirbęs ne vienas istorikas, tačiau jiems Vasario 16-osios akto surasti nepasisekė, atskleidžia Lietuvos istorijos instituto XX a. istorijos skyriaus vedėjas Česlovas Laurinavičius. Savo ruožtu politologas Raimundas Lopata pažymi, kad gauti finansavimą ir vykti į Vokietijos ...
Vienas žymiausių Lietuvos XX a. istorijos tyrinėtojų Alfredas Erichas Sennas objektyviai ir kritiškai žiūrėjo į savo tiriamąjį objektą – Lietuvos istoriją, todėl gebėjo pakeisti daugybę stereotipų, egzistavusių lietuvių istorikų darbuose. Taip LRT.lt sako Lietuvos istorijos instituto XX a. istorijos...
Prezidentė ragino Vasario 16-ąją švęsti linksmai ir išradingai, bet aš, o kaip vėliau paaiškėjo – ir daugybė kitų lietuvių, šventės dieną pajudėjome į dar 1920-aisiais mums pažadėtus (nors dėl žodžio „pažadėtus“ nesutiktų istorikas Česlovas Laurinavičius) Suvalkus. Aš ir tūkstančiai lietuvių vykome ...
Jau kitąmet, 2016 metais, – paminklas Vilniuje pirmajam Lietuvos prezidentui Antanui Smetonai, iki 2018 m. – paminklas tautos patriarchui Jonui Basanavičiui. Tai numatyta Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programoje.
Vasario 16-osios Akto originalas gali būti Rusijos archyvuose, tačiau norint jį surasti reikia ne tik istorikų, bet ir aukščiausių šalies pareigūnų pastangų.
Vasario 16 – osios akto originalo ieškojo ne vienas asmuo, tačiau taip ir nesurado. Negi jis dingo amžiams? Istorikas Česlovas Laurinavičius laidoje „Istorijos detektyvai“ atskleis Virginijui Savukynui, kur jis gali būti paslėptas.
Vasario 16-osios akto originalo ieškojo ne vienas asmuo, tačiau taip ir nesurado. Negi jis dingo amžiams? Istorikas Česlovas Laurinavičius laidoje „Istorijos detektyvai“ atskleis, kur jis gali būti paslėptas.
Spalio 10 d. (penktadienį), 18 val. Venclovų namai-muziejus kviečia į pašnekesį su Tomu Venclova apie sovietmetį ir jo paveldą aptariant Violetos Davoliūtės-Opgenorth knygą „Sovietų Lietuvos kūrėjai ir griovėjai“ (The Making and Breaking of Soviet Lithuania: Memory and Modernity in the Wake of War, ...
Maža tauta, bet didinga istorija – taip Lietuvą dažnai apibūdina ne tik ją pristatantys filmai, bet ir patys lietuviai. Kokiomis istorinėmis pergalėmis iš tiesų galime didžiuotis?
Ruošdamas dirvą Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių okupacijai, Kremlius manipuliavo tarptautine arena.
Jungtinių Valstijų prezidentas Barackas Obama į Baltijos šalis atvyksta siųsdamas aiškią žinią Rusijai. Įtampa tarp Kremliaus ir Baltųjų rūmų pasiekė dešimtmečius nematytą lygį, ir neišvengiamai tenka prisiminti istorines paraleles.
Lietuvos banko į apyvartą išleistose Baltijos kelio 25-mečiui skirtose dviejose – 25 ir 50 litų – kolekcinėse monetose simbolinis medis vaizduoja Lietuvos, Latvijos ir Estijos susijungimą į gyvąją grandinę Baltijos kelyje.
Jau šį savaitgalį Lietuva minės Baltijos kelio 25-ąsias metines. Kas nutiko tuomet, prieš ketvirtį amžiaus, dėl ko pasaulis dar ilgai minės visas tris Baltijos šalis kaip dainuojančios revoliucijos lopšį?
1989 m. vasarą buvo sprendžiamas Lietuvos likimas. Šalies nepriklausomybės atkūrimo siekiantys lyderiai ieškojo bendrų pozicijų, stengėsi nepatekti į Kremliaus spendžiamus spąstus ir baiminosi kraujo praliejimo.
Pačiame Atgimimo priešaušry, 1988-aisiais, sovietų valdžia dar darė viską, kad nebūtų švenčiama Vasario 16-oji.
