Tik vienas iš penkių namų ūkių euro zonoje padidino savo santaupas per pandemiją, tačiau daugumai nepavyko pasiruošti „pagalvės“ dabartiniam kainų šuolio scenarijui, pirmadienį pranešė Europos Centrinis Bankas (ECB).
Chrisas Williamsonas
18 straipsnių
Ekonominė veikla euro zonoje liepos mėnesį traukėsi, parodė penktadienį paskelbti tyrimo rezultatai, smarkiai kritus gamybos apimtims ir susitraukus vartojimo išlaidoms.
Ekonomikos augimas euro zonoje birželį smuko, ketvirtadienį parodė apklausa, aukštoms kainoms išmušus stiprų atsigavimą po gilių koronaviruso pandemijos žemumų.
Ekonomikos augimas euro zonoje gruodį sulėtėjo iki žemiausio lygio per devynis mėnesius, naujai koronaviruso bangai veikiant verslo aplinką, ypač Vokietijoje, parodė ketvirtadienį paskelbti atidžiai stebimo tyrimo duomenys.
Ekonomikos augimas euro zonoje rugsėjį suklupo ir tai, be kita ko, lėmė sutrikimai tiekimo grandinėse, didelės kainos bei koronaviruso delta atmainos plitimas, parodė atidžiai stebimi „IHS Markit“ tyrimo rezultatai.
Nepaisant tiekimo grandinių problemų, rugpjūtį verslo aktyvumas euro zonoje pasiekė aukščiausią per 15 metų lygį, pirmadienį parodė atidžiai stebimas „IHS Markit“ tyrimas.
Euro zonos gamyklos rekordiniu greičiu samdo naujus darbuotojus, stengdamosi patenkinti užsakymų antplūdį.
Euro zonoje atsigavus paklausai verslo veikla birželį auga greičiausiu tempu per 15 metų, rodo trečiadienį paskelbti atidžiai stebimos apklausos rezultatai.
Sausį dar labiau sulėtėjo euro zonos ekonominis aktyvumas, o tai reiškia, kad padidėjo tikimybė kilti dar vienai recesijai, koronaviruso pandemijai toliau talžant ekonomiką, penktadienį parodė itin svarbios apklausos duomenys.
Gruodžio mėnesį euro zonos verslo veikla „praktiškai stabilizavosi“, nes tvirtesnė apdirbamosios gamybos apimtis padėjo kompensuoti COVID-19 pandemijos sukeltą nuosmukį paslaugų sektoriuje, trečiadienį parodė atidžiai stebimo tyrimo rezultatai.
Verslo aktyvumas euro zonoje didėja pirmą kartą nuo vasario mėnesio, kai bendros valiutos bloke dar nebuvo įvestas karantinas, kuriuo buvo siekta pažaboti naujojo koronaviruso plitimą, parodė tyrimų bendrovės „IHS Markit“ skaičiuojamas pirkimo vadybininkų indeksas (PMI).
Euro zonos ekonomikos nuosmukis, sukeltas koronaviruso pandemijos, „greičiausiai jau pasiekė dugną“, ketvirtadienį parodė atidžiai stebimos „IHS Markit“ apklausos rezultatai.
Euro zonos bendrovės kovo mėnesį dėl naujojo koronaviruso pandemijos patyrė „beprecedenčius žlugimus“ – tokią išvadą daro ekonominių duomenų bendrovė „IHS Markit“, remdamasi atidžiai stebimų rodiklių duomenimis.
Euro zonos bendrovės per artimiausias savaites dėl koronaviruso protrūkio susidurs su dar didesniais trikdžiais, – jau dabar jos skelbia apie vis platesnį mastą įgaunančius prekių pristatymo vėlavimus, mažėjančius eksporto užsakymus ir lėtėjantį darbo vietų augimą.
Euro zonos ekonomika gruodį išlaikė ankstesnių mėnesių tendencijas ir buvo beveik sustojusi, – pasak apklausos, kurią atidžiai stebi ekonominių duomenų bendrovė „IHS Markit“, valiutos bloko ekonomika toliau rodo prasčiausius duomenis nuo 2013-ųjų.
Euro zonos verslo augimas buvo žemiausio lygio nuo 2014 metų, parodė atidžiai stebimas ketvirtadienį paskelbtas tyrimas, prie kurio rezultatų prisidėjo stagnacija Prancūzijoje ir vangus ekonomikos augimas Vokietijoje.
Aktyvumas Didžiosios Britanijos paslaugų sektoriuje praėjusį mėnesį susitraukė pirmą kartą per beveik trejus metus, nes „Brexito“ kurstoma nežinomybė smogė ekonomikai ir sukėlė stagnacijos grėsmę pirmąjį ketvirtį, praneša „Investing“.
Nors aktyvumas Didžiosios Britanijos paslaugų sektoriuje praėjusį mėnesį paspartėjo, visgi sektorius praranda pagreitį dėl nežinomybės, susijusios su Jungtinės Karalystės pasitraukimu iš Europos Sąjungos, praneša „Investing“.
