73 straipsnių
Demografija (gr. δέμος 'liaudis' + γράφω 'rašau') – mokslas, tiriantis gyventojų skaičių, sudėtį, teritorinį pasiskirstymą, jų pokyčius, pokyčių priežastis bei padarinius, analizuojantis demografinius procesus (gimstamumas, mirtingumas, migracija) ir jų sąveiką su ekonominiais, socialiniais, politiniais, ekologiniais ir kitais veiksniais. Kartais visuomenėje demografija vadinama tik gyventojų skaičiaus statistika.
„Demografijos problema yra ne mažiau svarbi negu saugumo ir gynybos klausimas, kuriam Lietuva ir visa Europa jau subrendo. Mes supratome, kad norint būti saugiais, turime gynybai skirti ne tik dėmesį, bet ir išteklius. Mes, politikai, supratome, kad gynybos klausimuose neturime ir net negalime turėt...
Europa, o su ja – ir Lietuva, išgyvena demografinę žiemą. Suminis gimstamumo rodiklis Europoje jau seniai nesiekia natūraliai visuomenės kaitai būtino 2,1. Pirmojo vaiko gimimas vis labiau atidedamas, mažėja gausių šeimų.
Ekspertai ir politikai sutaria, kad pensijos dydis turėtų būti 70-80 proc. nuo vidutinio atlyginimo. Tačiau profesorius Teodoras Medaiskis tai pateikia kaip svajonę: „svajoti, kad pensija būtų 70-80 proc., tai tas pats, kas svajoti, jog Lietuvoje būtų 4 mln. gyventojų“. Norint didesnių pensijų, disk...
Mažėjant gimstamumo rodikliams, daugelis politikų siūlo negailėti lėšų politikai, kuri paskatintų moteris gimdyti daugiau vaikų. Donaldas Trumpas pažadėjo dalyti premijas, jei sugrįš į Baltuosius rūmus. Prancūzijoje, kur valstybė jau dabar šeimos politikai kiekvienais metais skiria 3,5 – 4 proc. BVP...
Neseniai paskelbta, kad Lietuvoje išrinktas europarlamentaras Waldemaras Tomaszewskis nuo 2022 m. birželio neapsilankė nė viename Regionų komiteto, kurio narys yra, posėdyje. Ar galime atgaivinti Lietuvos regionus su tokiu požiūriu?
Vykstantys rinkimai – puiki proga pasižiūrėti, kaip ir kokiomis priemonėmis bus siekiama kurti valstybę ir jos struktūras. Kandidatai kaip niekada aktyviai siekia eterio ir gali sau leisti kalbėti įvairiomis temomis, kurios tik užplaukia ant liežuvio. Tačiau, nepaisant to, kad Lietuvoje galima suras...
Per 20 metų Europos Sąjungoje (ES) dalijamės ne tik narystės gėrybėmis, bet ir rūpesčiais. Anksčiau vien Pietų Europą slėgusi nelegalios migracijos rutina persikėlė ir pas mus, į šiaurryčius.
Dar viena karšta diskusija Lietuvoje. Seimo narys konservatorius Valdas Rakutis sukritikavo jaunas moteris, esą šios „išsidirbinėja“, nenorėdamos turėti vaikų. Tokie politiko pasisakymai sukėlė kritikos bangą. Ar tikrai jaunos moterys nenori gimdyti? Apie tai Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ ...
Per ateinančius 12 metų, nuo 2023 iki 2035 metų, itin spartus (daugiau nei 20 proc.) vyresnių nei 65 metų amžiaus gyventojų skaičiaus augimas vyks 25 savivaldybėse, o didžiausiais tempais išsiskirs Pagėgių (33,9 proc.), Mažeikių r. (35,1 proc.) ir Neringos (60,5 proc.) savivaldybės, suskaičiavo moks...
Kelis dešimtmečius Lietuvoje buvusi demografinė duobė, vieni sparčiausių pasaulyje gyventojų skaičių mažėjimo tempai neabejotinai turi ir turės pasekmes demografiniams pokyčiams artimiausius dešimtmečius. Apie gyventojų skaičiaus augimą galime kalbėti nebent po 2060-ųjų, o kol kas – iššūkis bent jau...
Pandemija, migrantų krizė, karai Ukrainoje ir Gazos Ruože, besitęsianti klimato kaita. Nuo 2020 m. pasaulyje ir Lietuvoje vyksta daug įvykių, kurie neigiamai veikia tiek mūsų aplinką, tiek mus pačius. Ar tokia nestabili situacija gali veikti Lietuvos demografiją? Neseniai ištekėjusi „Delfi“ pašnekov...
Diskutuojant apie demografijos ir migracijos iššūkius girdžiu daug svarstymų apie finansines paskatas, didesnes išmokas ir kitus daugiausiai su piniginėmis paskatomis susijusius instrumentus. Kartais net pasigirsta keistų kaltinimų moterims, kad, kaip sakė vienas Kėdainių rajono tarybos politikas, g...
Skaičiuojant nuo pramonės revoliucijos, maždaug per 250 metų pasaulio gyventojų skaičius (ir turtas) ženkliai padidėjo. Tiesa, dar nepasibaigus šiam amžiui, Žemėje gyvenančių žmonių skaičius gali pirmą kartą sumažėti nuo tada, kai siautė juodoji mirtis.
Demografai prognozuoja, kad 2050 m. Lietuvoje liks apie 2,2 mln. gyventojų. Dabar jų yra beveik trys milijonai. Teigiama, kad norint išlaikyti dabartinį gyventojų skaičių, reikėtų per kelis dešimtmečius įsileisti šimtus tūkstančių migrantų arba moterys turėtų gimdyti po tris-penkis vaikus, o tai - n...
Jeigu norėtume, kad Lietuvos gyventojų skaičius liktų toks pat, per kelis dešimtmečius reikėtų įsileisti šimtus tūkstančių migrantų arba versti moteris gimdyti vidutiniškai po tris, keturis ar penkis vaikus, o tai – nerealu, sako Vilniaus universiteto docentas, vyresnysis mokslo darbuotojas, demogra...
Kritiškai svarbu, kad rengiant nacionalinį susitarimą dėl demografijos problemų dalyvautų visos partijos, teigia vyriausioji prezidento Gitano Nausėdos patarėja Irena Segalovičienė. Be to, prezidentas, anot jos, mano, jog energiją svarbu skirti ne tik naujiems susitarimams, bet ir konkretiems darbam...
Seimas, priimdamas rezoliuciją, įsipareigojo iki šių metų spalio 1-osios parengti politinių partijų nacionalinį susitarimą dėl demografijos problemų, tačiau dvi opozicinės partijos – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) bei Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) – nenori to daryti. Partijų...
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Justas Džiugelis kreipėsi į parlamentines partijas, prašydamas iki šių metų liepos 12 dienos deleguoti savo atstovą į darbo grupę, kuri rengs nacionalinį susitarimą dėl demografijos problemų.
Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus teigia, kad demografinė situacija yra pagrindinė ir tinkamai nesprendžiama Lietuvos problema. Anot jo, Lietuvoje neegzistuoja organizuota programa ar strategija pakeisti blogėjančią demografinę situaciją, tik tikimasi, kad laikui bėgant ir žm...
Latvijos centrinė statistikos valdyba informavo, kad šalies gyventojų skaičius pernai išaugo pirmą kartą per pastaruosius 33 metus, praneša portalas LSM.
