drebėjimas

Kaip kartais dreba žemė, taip virpa ir dangaus. Tik kas sukelia tokius drebėjimus, gaubia paslaptis.

Naujausio tyrimo metu nustatyta, kad Žemės vidinio branduolio sukimasis sulėtėjo, praneša Pietų Kalifornijos universiteto (USC) mokslininkai.

Mėnulis iš pirmo žvilgsnio atrodo visiškai ramus ir neaktyvus. Tektoninių plokščių jis neturi, aktyvių ugnikalnių irgi seniausiai nebelikę. Visgi kartais drebėjimų pasitaiko, ir nors dažniausiai juos sukelia nukritęs meteoritas, taip būna ne visada.

Japonijoje, praėjus penkioms dienoms po stipraus žemės drebėjimo, iš griuvėsių gyva ištraukta į dešimtą dešimtį įkopusi moteris, informuoja dpa.

Pernai gegužę NASA zondas InSight užfiksavo 4,7 balo Marso drebėjimą. Virpesiai tęsėsi apie šešias valandas. Žemėje toks drebėjimas nebūtų nieko įspūdingo – pajustume, tačiau rimtos žalos nepridarytų. Bet Marse tai buvo stipriausias kada nors užfiksuotas drebėjimas. Raudonoji planeta neturi tektonin...

Mėnulis, palyginus su Žeme, yra seismiškai labai ramus – tektoninių plokščių ir ugnikalnių nebuvimas bei sustingusi mantija reiškia, kad palydovo paviršius beveik visiškai stabilus. Bet ne absoliučiai.