10 straipsnių
Šilutės rajone driekiasi didžiuliai durpynų laukai. Juos valdo jau daugelį metų veikianti ir viena didžiausių šio krašto darbdavių UAB „Klasmann Deilmann Šilutė“. Įmonė užsiima durpių substratų gamyba. Įmonės vadovas pasakoja, kad pastaruoju metu įmonei nemažas smūgis buvęs Lietuvos ir Kinijos konfl...
Įmonės, įstaigos, organizacijos ar kiekvieno iš mūsų asmeninis gyvenimas palieka pėdsaką gyvosios bei negyvosios gamtos pasaulyje. Gerbūvio siekimas sukelia virtinę globalių problemų, iš kurių pastaruoju metu dažniausiai minima – klimato kaita. Šiuo metu šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) konc...
Lietuvoje durpių gavybos verslas yra puikiai išvystytas. Nors nemaža mūsų durpynų dalis yra įtraukta į saugomų teritorijų sąrašus, kur jokie darbai negali būti vykdomi, verslas atranda teritorijų, kur gali ir galės dar ilgai darbuotis.
Žodis „Nyderlandai“ reiškia „apatinės žemės“. Vos 50 proc. valstybės teritorijos yra virš jūros lygio, o žemiausi taškai yra 6,7 m žemiau šio lygio. Šalies istorija – pergalės prieš vandens stichiją istorija.
Šiandien kiekvienas gamtininkas ar gamtą mylintis žmogus alpsta įžengęs į pirmykštį, kirvio nemačiusį mišką, paklajojęs po klampią, tundrą primenančią pelkę, pabraidęs po natūralią, žiedų kilimu raibuliuojančią pievą.
Minint tarptautinę pelkių dieną nepakanka džiaugtis mūsų pelkių grožiu, jose knibždančia gamtine įvairove ir teikiama ekonomine nauda. Svarbu prisiminti, kad mums tenka atsakomybė už išnaudotų vietovių atkūrimą – pelkių žaizdų gydymą. O gyja pelkės labai – labai lėtai.
Šalyje pradėta pažeistų žemių inventorizacija leis tiksliai nustatyti, kiek turime nebenaudojamų ir degraduojančių nusausintų durpynų, kokį jie užima plotą ir kokia jų būklė. Visgi gamtininkai prašo nustoti nusausinti pelkes, nes ten laikosi retos paukščių rūšys.
Pasikeitusios upių vagos, išnykę mažesni upeliai bei šaltiniai, nuskurdinta augalija ir gyvūnija, vandens trukumas ir stipresni neigiami klimato kaitos padariniai. Tai ne fantastinio filmo scenarijus, o pasekmės, kurias jaustume, jei pažeistume pelkes. Kadaise jos užėmė dešimtadalį pasaulio sausumos...
Lietuvos žemės gelmės nėra labai turtingos. Didžiausias mūsų bendras turtas yra vandens ištekliai ir ledynų suneštas žvyras, smėlis ir rieduliai. Be jų, statybines medžiagas tektų importuoti brangiai ir iš toli. Karjeruose išnaudojus visus išteklius, žemėje lieka riogsoti didžiulės duobės. Niekam da...
Pirmoji Rytų Europoje įgyvendinusi idėją žaliąsias atliekas vežti ne į sąvartynus, o iš jų gaminti kompostą bendrovė „Juknevičiaus kompostas“ nuveikė vieną svarbų darbą – gyvu pavyzdžiu parodė, kad atliekos gali uždirbti pinigus.
