ECB

Europos centrinis bankas (ECB) ketvirtadienį dar kartą 0,25 procentinio punkto sumažino palūkanų normas. Dabar šios finansų institucijos pagrindinė indėlių palūkanų norma sudaro 2,25 proc.

Europos centrinio banko (ECB) prezidentė Christine Lagarde pareiškė, kad dirbtinis intelektas (DI) gali pakenkti regiono socialiniam modeliui, jei šalys nesugebės užtikrinti tokioms technologijoms valdyti būtinų įgūdžių, rašo „Bloomberg“.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį dar kartą sumažino bazines palūkanų normas. Tai šeštasis jų karpymas per pusantrų metų. Sprendimas turėtų prisidėti prie euro zonos ekonomikos atsigavimo, pasaulyje įsiplieskiant prekybos karams ir neslopstant geopolitinei įtampai.

„Lietuvos būsto rinkoje baigėsi įšalas“, – apie naujausias būsto rinkos tendencijas Lietuvoje sako „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis. Pasak jo, sandorių skaičius pakilo į aukščiausią lygį per pastaruosius trejus metus, nors, tiesa, būsto įperkamumas išlieka žemesnis nei ilgalaikis istorinis vi...

Terminuotą indėlį norintis pasidėti gyventojas dar gali tikėtis kelių procentų grąžos, tačiau ji nenumaldomai mažėja. Per metus indėlių pajamingumas krito beveik vienu procentiniu punktu. Centrinis bankas komentavo „Delfi“, kada infliacijos tempas ir indėlių pajamingumas susilygins. Tai gali įvykti ...

Europos Centriniam Bankui (ECB) praeitą ketvirtadienį sumažinus bazinių paskolų palūkanų normą 25 punktais, Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad šiais metais galima tikėtis tolimesnių mažinimų. Anot jo, tokio paties dydžio sumažinimo galima tikėtis ir kovą.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį dar kartą sumažino bazines palūkanų normas, analitikams svarstant, kur bus nubrėžta „neutralių“ normų riba, o Europos Sąjungai susiduriant su ekonomikos iššūkiais ir didesnių muitų iš JAV grėsme.

SEB bankas nekeičia bendrojo vidaus produkto (BVP) Lietuvoje augimo prognozės – kaip ir 2024 m. pabaigoje, sieks 2,8 proc., teigia banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas.

„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad išskirtinai teigiamos Lietuvos ekonominės tendencijos tęsis ir šiemet – BVP augimas paspartės iki 3 proc. ir bus vienas sparčiausių regione. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad, nors pernai buvo nerimauta dėl aukštų palūkanų normų į...

Gyventojai noriai skolinasi vartojimui ir būsto pirkimui, ši tendencija artimiausiu metu išliks, sako analitikai. Tačiau dalis komercinių bankų prognozuoja tolesnį būsto kainų augimą.

Tikimasi, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) 2025 m. palūkanų normą mažins kas ketvirtį (kovo, birželio, rugsėjo ir gruodžio mėn.) – iš viso 1 proc. per metus. Tai reikštų, kad šiemet turinčių paskolų ar dedančių pinigus į indėlius laukia reikšmingi pokyčiai. Visgi, juos lemia ne tik palūkanų normų ...

2024 metams einant į pabaigą Delfi laidoje „Piniginiai reikalai“ su Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentu Andriumi Romanovskiu ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentu Vidmantu Janulevičiumi aptarėme, kokie gi verslui tai buvo metai ir ko tikėtis 2025 metais. Verslo atstova...

Per pastaruosius dvejus metus kriptovaliutų įsigijusių euro zonos vartotojų skaičius išaugo daugiau nei dvigubai, o dauguma jų kriptovaliutas naudoja kaip investiciją, rodo ketvirtadienį Europos Centrinio Banko atlikta apklausa.

Finansų ministras Rimantas Šadžius sako palaikantis idėją kurti bendrą Europos Sąjungos (ES) kapitalo rinkų sąjungą, tačiau pabrėžia, kad prieš tai Europa, o ypač didžiosios valstybės, turi pasidaryti namų darbus ir pasimokyti iš Baltijos šalių patirties.

Ketvirtadienį Europos Centriniam Bankui (ECB) praeitą ketvirtadienį vėl sumažinus palūkanų normas, institucijos prezidentė Christine Lagarde tvirtina – tai nebuvo paskutinis mažinimas.

Ketvirtadienį Frankfurte susirinkusi Europos Centrinio Banko (ECB) valdančioji taryba, kaip ir tikėtasi, trečiame posėdyje iš eilės sumažino bazines palūkanų normas ketvirčiu procentinio punkto. Dabar jos 3,00-3,40 proc. intervale.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį sumažino bazines palūkanų normas. Paskutinis šiemet karpymas įvyko tuo metu, kai infliacija tik miglotai primena ankstesnį šokiruojantį kainų augimą, o euro zonos ekonomikos būklė reikalauja impulso atsigavimui.

Verslo aktyvumas euro zonoje lapkritį antrą kartą per tris mėnesius susitraukė, nes įmonės dėl silpnos paklausos susidūrė su sunkumais užsitikrindamos užsakymus, penktadienį parodė vienas atidžiai stebimas rodiklis.

Norint didinti Europos Sąjungos (ES) ekonomikų konkurencingumą ir stiprinti gynybos pramonę reikia galvoti apie valstybių narių nacionalinių įnašų didinimą, tvirtina prezidentas G. Nausėda. Anot jo, šiuo metu valstybių narių indėlis nėra pakankamas.

Šiandien Baltijos šalys turi sunkumų užtikrinant įplaukas į savo biudžetus ir yra priverstos didinti mokesčius. Blogiausia padėtis yra Estijoje. Apie ekonomikos vystymosi perspektyvas, nutrauktų ryšių su Rusija pasekmes, krizę Kinijoje ir prekybos karo su Jungtinėmis Valstijomis grėsmę „Delfi“ pasak...