Eligijus Dzežulskis-Duonys

Vis aidint kritikai ar susižavėjimo šūksniams po olimpiados atidarymo ceremonijos noriu atkreipti dėmesį į kelis mažiau aptariamus ar net mažiau pastebimus renginio aspektus.

Pagal apklausas dalis Lietuvos gyventojų nedega noru skiepytis nuo Covido-19 viruso – net jei tokią galimybę ir turėtų. Ar esama gilesnių tokios nuostatos priežasčių?

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis, trečiadienį per pietus Kaune turėjęs atiduoti savo balsą rinkimuose, iš eilės po kurio laiko pasitraukė.

Krikščionių sąjunga (KS) Vyriausiajai rinkimų komisijai įteikė kandidatų į Seimą dokumentus – 62 kandidatų vienmandatėse rinkimų apygardose ir daugiau kaip 100 kandidatų daugiamandatėje apygardoje.

Šeštadienį Vilniuje vykusiame Krikščionių sąjungos tarybos posėdyje buvo patvirtintas partijos kandidatų sąrašas Seimo rinkimuose. Pirmuoju sąraše įrašytas partijos pirmininkas Rimantas Jonas Dagys.

Kad Europos sąjunga (ES), būdama Europos idėjos realizacija, neturi veido, nei kūno – žinojom. Kad ji neturi patrauklumo – jautėm. Kad bendradarbiavimas joje ribotas – supratom. Dabar klausiam, ar ji turi realią valdžią?

Nedidelį narių skaičių turinčių partijų Lietuvoje – ne viena, o kai kurios iš jų – netgi vos skaičiuoja privalomus 2 tūkst. narių. Vis dėlto Eltos kalbinti mažųjų partijų vadovai neslepia turį planų ir partijų uždaryti neketina.

Kad ir kaip netinkamai iškeltas šis klausimas, vis dėlto jis skamba aktualiai. Nes jis atveria įsisenėjusią problemą, kuri daug gilesnė nei apima šis konkretus klausimas.

Jau ilgokai stebime Lietuvos piliečių demoralizaciją, kurią atvirai vykdo valdantys politikai. Štai prieš keletą metų buvome liudininkai, kaip vienas jaunas žmogus lyg neužtarnautą palikimą gavo politinę partiją, dar anksčiau kita tos pačios politinės kompanijos jaunuolė – Europos Parlamento mandatą...

Pirmadienį Europos Parlamento rinkimuose dalyvauti ketinantis komitetas „Vytautas Radžvilas: susigrąžinkime valstybę“ pristatė savo programą ir keliamus kandidatus.

Lietuvoje pakankamai žinomam dramaturgui kontroversiškai pavaizdavus pokario partizanus, natūraliai kilo išlikusių gyvų partizanų, tremtinių ir rezistentų ar jų artimųjų nepasitenkinimas. Nežinia, ar lygiagerčiai kilo tolygus menininką ginančių kitų kūrėjų pasitenkinimas, bet reikalas skatina atidži...

Kodėl, tarkime, išpažinti tikėjimą multikultūriškumu ir multilytiškumu arba globalizacijos nešamu išskirtiniu gėriu yra madinga ir pageidautina, o kreipti dėmesį į vietinę kultūrą ar kalbą, ginti „tradicinę“ šeimą yra ir nemadinga, ir nepageidautina. Ir kur dingo viešųjų intelektualų drąsa, kuria ji...

Kodėl šeima šiuolaikinėje kultūroje neretai tampa masinio puolimo taikiniu Nr.1? Kam ir kodėl taip norisi išklibinti visuomenės sąrangos ir natūralaus sambūvio pamatus?

Ką reiškia pasakymas, jog šeima turi būti svarbiausias ekonominės, socialinės ir kultūrinės valstybės politikos centras? Kitais žodžiais, kuo ji išskirtinai svarbi? Ar tai, jog ji susaisto iš pradžių du, o vėliau ir daugiau žmonių draugėje, yra pakankamas pagrindas teigti jos išskirtinumą?

Antras rinkimų turas Mero rinkimuose Kaune žmonėms yra rimtas galvosūkis arba iššūkis. Jame grumiasi verslo gigantas, visa valdyti trokštantis ponas ir „nepailstantis“ bei „nepakeičiamas“ akivaizdžiai pavargusių Kauno konservatorių lyderis. Abu labu tokiu, nes iš esmės turime rinktis, bandydami pasv...

Kovo 1 dieną Lietuvoje pirmą kartą vyks tiesioginiai merų rinkimai. Naujienų agentūra BNS pateikia trumpą didžiųjų Lietuvos miestų apžvalgą.

Kandidatai į Klaipėdos mero postą pradėjo varžytis net dėl to, kas sugebės sąžiningiau konkuruoti rinkiminėje kovoje.

Dėl galimybės pirmą kartą tiesiogiai rinkti savo miestų ir rajonų merus galime tikėtis ir didesnio nei 50 proc. rinkėjų aktyvumo artėjančiuose savivaldybių tarybų rinkimuose, portalui LRT.lt teigia politologas Vytautas Dumbliauskas.

Partijos nuolat dairosi į reitingus, kurie vieniems žada triumfą, kitiems – fiasko. Ir nors iki savivaldos rinkimų liko tik kiek daugiau nei mėnuo, kol kas niekam nepavyko stipriau padidinti savo šalininkų gretų.

Rinkimuose dažniausiai nedalyvauja nusivylusieji politikų nuveiktais arba nenuveiktais darbais, emigrantai ir jaunimas, portalui LRT.lt tvirtina pašnekovai.