Enceladas

Saturno palydovas Enceladas turi popaviršinį vandenyną, o jame vyksta įvairios sudėtingos cheminės reakcijos.

Nedideliame Saturno palydove, Encelade, mokslininkai aptiko fosforo – rečiausio iš šešių elementų, būtino mums žinomos gyvybės formos egzistavimui.

Pakartotinė Saturno žiedų uolienų – papildomų Encelado ledo išsiveržimų debesimis – analizė parodė fosforą, vienintelį iki šio neaptiktą esminį gyvybės elementą.

Naujame Saturno palydovo atvaizde matosi, kad jo ledinis paviršius atsinaujina ne tiek pietų ašigalio rajone, bet ir toli šiaurinėse poliarinėse srityse.

Jupiterio palydovas Europa dabar yra vienas pagrindinių taškų, kur mokslininkai tikisi rasti gyvybės. Taip DELFI pasakoja NASA ir Kalifornijos technologijų instituto profesorius Charlesas Elachi. „Žinoma, kad ten, kur yra vandens ir organinių medžiagų, atsiranda gyvybė kaip ją suprantame. Būtent tai...

Tikrai ne visi aparatai yra pritaikyti judėti kitų pasaulių, tokių kaip Marsas, paviršiumi. Bet vienas roveris yra pritaikytas judėti vandeniu – tokio būtinai reikia, jei norime ištyrinėti Enceladą, Europą ir kitus Saulės sistemos dangaus kūnus, kuriuose yra vandens. Tokį roverį NASA išbandys Antark...

Gyvenimui tinkančios egzoplanetos paieškos kelia daug frustracijos. Nors mes radome krūvą uolėtų planetų, skriejančių tinkamu atstumu nuo jų žvaigždės, tolimesni tyrimai iki šiol daugiausia nieko nedavė: tai tik nuodingos planetos, kurių žvaigždės neprognozuojamos.

Plazmos bangos Saturno sistemoje juda magnetinio lauko linijomis, kurios jungia Saturną ir Enceladą kaip elektros grandinė. Toks atradimas padarytas išanalizavus Cassini zondo duomenis.

Saturno palydovas Enceladas dar prieš metus buvo pakrikštytas tinkamiausia vieta gyvybei Saulės sistemoje, neskaitant Žemės.

Visai žinomai gyvybei būtini šeši pagrindiniai cheminiai elementai – vandenilis, anglis, azotas, deguonis, fosforas ir siera. Žemėje ir bendrai Visatoje jų yra gausu, jais remiasi visos biocheminės reakcijos.

Jupiterio palydovas Europa ir Saturno palydovas Enceladas yra laikomi vietomis, kuriose tikimybė aptikti nežemišką gyvybę Saulės sistemoje yra didžiausia. Juose gyvybė galėtų egzistuoti prie hidroterminių versmių poledinių vandenynų dugne, panašiai kaip ir Žemės vandenynuose.

Skystas vanduo – būtina mums žinomos gyvybės sąlyga. Po Encelado ledu skysto vandens pilna. Ir, panašu, ne vien vandens. Iš kažkur ten atsiranda organinė medžiaga – metanas.

Dešimtys sūkurių prie Saturno ašigalio, didesnių už Žemės žemynus. Vandens čiurkšlės iš Encelado ledynų, bylojančios apie gelmėse esančias hidrotermines angas. Sudėtingi cheminiai procesai Titane, galintys netgi duoti pradžią visiškai į žemiškas nepanašioms gyvybės formoms. Tai – tik keletas „Cassin...

Bepilotis NASA aparatas „Cassini“ sėkmingai pranėrė tarp Saturno žiedų, nors kurį laiką buvo dingęs ryšys su Žeme, bet vėliau jis atgijo, pranešė JAV kosmoso tyrimų agentūra ketvirtadienį.

Ketvirtadienį, 21 val. Lietuvos laiku, NASA pradėjo pranešimą apie nežemiškus vandenynus. Paskelbta, kad Saturno palydovas Enceladas turi reikiamas sąlygas gyvybei, kaip ji yra suprantama Žemėje, palaikyti. Tai - 12 metų tyrimo rezultatas. Jupiterio palydove Europoje rasta vandens įrodymų.

NASA netrukus pradės savo pranešimą, kurį anonsavo iš anksto: laukiama naujienos apie nežemiškus vandenynus. Nors mokslininkai spėjo, kad veikiausiai išgirsime daugiau apie Saturno palydovą Enceladą, tai - ne vienintelis kandidatas pranešimui.

Saulės sistemoje yra daugiau vietų, kur mokslininkai nori ieškoti gyvybės pėdsakų. NASA įpareigojo 21 mokslininką sukurti erdvėlaivį, kuris galėtų nusileisti ant šeštojo Jupiterio palydovo.

Pastaruoju metu, atrodo, kai tik išgirstame apie kokią nors kosminę naujieną, prie jos būna prikibęs klausimas apie nežemišką gyvybę.

Skriedama kosminėje erdvėje kartu su Žeme tarsi erdvėlaiviu, žmonija stengiasi kuo geriau suprasti kosmoso aplinką, įvairių dangaus kūnų susidarymo procesus ir jų sandarą. Įgimto smalsumo vedami, kurdami išradingus instrumentus: teleskopus ir kosmines observatorijas, vis geriau įsivaizduojame mūsų p...

Kol mes, paprasti žemiečiai, kiekvieną dieną kulnais brūžiname asfaltą, kosmoso platybes raižo palydovai, žvelgiantys į Žemę iš viršaus, į kosminę kaimynystę ir į tarpgalaktinius tolius. Štai gražiausi šių palydovų per lapkritį pamatyti (arba pirmąkart publikuoti) kosminiai vaizdai.