„Kai pasaulio likimu žaidžia kruvinos bepročių rankos, gyvenimas, bent jau gamtoje ir kalendoriuje, keista, bet tęsiasi. Dordonės vynuogynai tarsi nežino, kad visai netoliese vyksta karas, – jie puošiasi pirmųjų žibuoklių žiedais, pievose geltonuoja laukiniai narcizai, nepadoriai ryškiai ir taikiai ...
Erika Umbrasaitė
65 straipsnių
Leidykla „Alma Littera“ Vilniaus knygų mugėje pristatė šūsnį naujų knygų, kurios pradžiugins literatūros mylėtojus. Jas laidoje „Delfi rytas“ pristatė „Alma Littera“ leidinių vadovė Vitalija Maksvytė.
Rašytoja Erika Umbrasaitė – ruduo pagal prancūzus: papasakojo, kas juos gelbsti nuo sezoninio liūdesio (16)
Beveik dešimtmetį Prancūzijos pietvakariuose gyvenanti rašytoja ir žurnalistė Erika Umbrasaitė, Lietuvoje žinoma bestselerių „Lūpdažio pamokslai“ ir „Prancūzija mon amour“ autorė šiandien mėgaujasi nauja veikla – ėmė kurti tinklalaidę „Hedonistės užrašai“.
Erika Umbrasaitė atvirai apie gyvenimą, iššūkius ir svajones: kartu su vėžiu bei krūtimi man buvo pašalinta ir baimė suklysti (22)
Šiuo sudėtingu pandemijos laikotarpiu, kuomet naujienų srautas yra pilnas neigiamų, liūdesį keliančių žinučių, ne visi randa įkvėpimo „išlįsti“ iš apsmukusių drabužių ar pasidažyti po kauke „pasislėpusių“ lūpų.
Prancūzai turi tokį labai gerą žodį rabat-joie, džiaugsmo vagis, asmuo, savo niūrumu ar neva geranoriškomis intensijomis vagiantis kitų džiaugsmą.
Prancūzai skaičiuoja trečiąją karantino Nr. 2 savaitę. Ir nors jis šįkart daug lengvesnis ir laisvesnis nei pirmasis pavasarį, atrodo, meilės šalies gyventojams nebeužtenka kantrybės laikytis taisyklių bei individualios laisvės apribojimų. Šeši prancūzai iš dešimties, tai yra 60proc., prisipažįsta n...
Tereikia politinės, ekonominės ar religinės krizės, ir moterų teisės vėl pakibs ant plauko, prieš daug dešimtmečių įspėjo mus visus prancūzų feminizmo motina Simone de Beauvoir. Šiandien, pasauliui išgyvenant sanitarinę krizę, jos žodžiai skamba kaip niekad aktualiai.
Kaip ir kasmet artėjant Toussaint – visų šventųjų (Toussaint sutrumpintai reiškia tous les Saints) arba mirusiųjų pagerbimo dienai – gausybė margaspalvių melancholiškų chrizantemų kupstų pūpso Issigeac gėlininko terasoje ir laukia savo pirkėjų. Žiūriu į šias gražias, kilnia, bet nelinksma proga išsi...
Panašu, kad prancūzų vyresnės bei jaunesnės kartos feministės kone pradėjo tarpusavio karą – jos akivaizdžiai nebesutaria, kas iš tiesų yra feminizmas bei kur prasideda ir baigiasi moterų laisvės, ir ar vyrai išvis turi teisę egzistuoti.
Žinau, kaip užkniso kalbos apie koroną, tad stengiuosi šį keiksmažodį minėti kuo rečiau. Tiesiog, taip jau nutiko, atlikusi kelių savo gyvenimo mėnesių analizę supratau, jog bent kelis kartus praslinkau vos per plaukelį visai šalia mirties – laimei, ji apsimetė manęs nepastebinti arba tiesiog nutarė...
Tais gerais laikais, kai pasaulis vis dar keliavo, oro uostuose ar traukinių stotyse visuomet žavėdavausi nepatogiausiose pozose sustingusiais skaitančiais žmonėmis. Su nostalgija prisimenu laukimą eilėje į lėktuvą iš Romos į Bordo – kelias ilgas minutes žavėjausi visa savo esybe į knygą panirusį ja...
Prancūzijoje gyvenanti Erika Umbrasaitė: tikrų, neatšaukiamų ir nepataisomų bėdų šioje žemėje yra vos kelios, o visa kita – tik problemėlės (20)
„Gražios kasdienybės evangelija“, – taip moterys vadina naujausią, penktąją, Prancūzijoje gyvenančios rašytojos Erikos Umbrasaitės knygą „Lūpdažio pamokslai“. O pačią autorę, kasdien savo „Facebook“ paskyroje rašančią asmeninėmis istorijomis pagrįstus tekstus, juokais tituluoja moterų pastore. Be jo...
Ne veltui sakoma, prieš ligą ir mirtį lygūs visi – neliečiamųjų statusas nebegalioja nei karaliams, nei prezidentams, tuo labiau, juos gyvenimo kelyje lydėjusioms materialinėms gėrybėms. Koronaviruso sukelta pandemija paskatino prancūzus, itin skrupulingai saugančius savo patrimoine, kultūrinį bei i...
Nuo šiandien, gegužės 13 dienos, visus Lietuvos verslo forumo įrašus nemokamai gali žiūrėti „Delfi Plius“ skaitytojai, o parsisiuntimo galimybę suteikia ir forumo organizatoriai.
Prancūzai mane visada žavėjo savo meile gyvenimui ir turbūt genetiškai paveldėtu sugebėjimu tą gyvenimą švęsti net siautėjant koronai, karams, revoliucijoms, streikams, teroristų aktams ir kitoms negandoms – ech, tas jų nenužudomas art de vivre, menas gyventi, ir kasdien propaguojamas joie de vivre,...
Jau penkti metai, kaip su savo mama, virtusia angelu ar plunksnele, bendrauju per nuotraukas, mintimis, per šildančius prisiminimus, per nespėtus laiku išsakyti atsiprašymus už tai, kad, per mano išdaigas, netyčia, iš durnumo, iš nuovargio, iš pykčio ar iš principo išakytus užgaulius žodžius, jos ju...
Lietuva jau kerpasi ir geria kavas lauko kavinėse, o Prancūzija dar kantriai skaičiuoja dienas, likusias iki labai sąlyginės laisvės. Jeigu per pirmąją gegužės savaitę viruso plitimo ir mirtingumo kreivė ir toliau kris, gegužės 11-ąją meilės ir šviesos šalyje turėtų būti kiek atlaisvintas veržiantis...
Ekonominiai šalies pokyčiai koreguoja ir žiniasklaidos planus bei į aklavietę stumia ne vieną nepriklausomą kūrėją ir autorių. Tad „Delfi Plius“ nuo šiol visas prenumeratos pajamas skirs autorių fondui ir pradės rinkti Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) paramą, o visos surinktos lėšos – 100 proc. – ati...
Kaip lengvai mes vis dėlto užsikrečiame panika ir leidžiamės manipuliuojami it kokie viduramžių tamsuoliai. Žmonija per visus tuos tūkstantmečius, atrodo, išmoko skraidyti į mėnulį, bet psichologiškai vargu bau patobulėjo, pasimokė iš buvusių epidemijų ir kitų civilizacijos pamokų… Bent jau tokią mi...
Artėjant Šv. Velykoms agnostikė prancūzė draugė atsiuntė cinišką, ironišką ir makabrišką anekdotą: „Žmonės gauna SMS nuo Jėzaus, kuriame parašyta: „Šiemet Velykoms aš nenusileisiu (suprask. nuo kryžiaus), tai jūs kilsite pas mane“.