24 straipsnių
Kas galėjo pagalvoti, kad ateis tokie laikai, kai karpius Lietuvoje galėsime drąsiai gaudyti sausio mėnesį nuo kranto, ledo nesukaustytuose vandenyse. Apie tokią, sakyčiau, „šokinę“, vandens paršelių žūklę komerciniuose tvenkiniuose pasikalbėjau su tikru fiderio meistru, ne kartą mūsų portale kalbin...
Šįkart noriu pasidalinti savo patirtimi, kai meškerioju naudodamas vienokias ar kitokias specialias šeryklėlės skirtas tolimiems metimams. Meškeriotojų tarpe šios šeryklėlės vadinamos „kulkomis“, „raketomis“, „strėlėmis“ ir panašiai. Tokie pavadinimai išties joms neblogai tinka - jos puikiai skrodži...
Būna gi taip… Žmogus ir ežerą žuvingą pasirenki, ir „tašką“ pasišeri ir viską, rodos, darai kaip reikia, bet žuvis kaip nekimba, taip nekimba. Ką tada daryti, paklausėme 2018m. Lietuvos žūklės dugnine meškere čempioną, daugkartinį įvairių tarptautinių turnyrų nugalėtoją ir prizininką, Mantą Juknevič...
Atvėsus vandens telkinių vandenims, o „baltai“ žuviai tapus apatiškai ir pradėjus kibti itin atsargiai, pats metas į rankas paimti labai lengvos klasės dugninę meškerę, liaudiškai tariant, pickerį. Juolab, kad tokiu įrankiu galima meškerioti iki pat ledui užtraukus ežerų, tvenkinių ir upių vandenis.
Smiltynė – mano antri namai. Nieko bendro su šia vieta neturiu, tik jaučiu, kad protėviai saulei nusileidus nešvankiai paslydo būtent čia, ant šitų šlapių akmenų, iš nuostabos klykiant žuvėdroms. Juk žinot ir Jūs pasaulyje vietą, kur širdis plaka šilčiau, akys tampa gyvesnės, oras gaivesnis. Tikriau...
Vis daugiau Lietuvos meškeriotojų „užsikrečia“ didžiųjų karpių gaudymo „liga“. Apie tai, kaip pradėti gaudyti didžiuosius karpius, pasišnekėjome su filmų serijos „Karpių žūklės ABC“ bendraautoriumi Remigijumi Pupeliu.
Gal meškeriotojams iš vakarų Lietuvos plekšnė – eilinė žuvis, tačiau man, gyvenančiam sostinėje, ši keistos išvaizdos žuvelė – tikra egzotika. Todėl jei sugalvosite kelioms ar keliolikai dienų nuvykti prie Baltijos krantų būtinai pabandykite sugauti plekšnę.
Žūklė dugnine meškere jautriomis viršūnėlėmis populiarėja didžiuliais tempais. Net užkietėję plūdininkai ar spiningautojai neatsisako praleisti kelių valandų žiopsodami į dugninės viršūnėlę, tikėdamiesi jos virptelėjimo. Sakyčiau, prie šio žūklės būdo populiarumo prisideda jo efektyvumas ir paprastu...
Tuoj ruduo. Dauguma spiningautojų šio metų laiko turbūt laukė visą vasarą, o plūdininkams ir dugninės mėgėjams, besitaikantiems į karpinių šeimos žuvis, reikia geriau pagalvoti, norint pakovoti su žuvimi.
Tik neišsigąskite, meškerės broliai. Šiame straipsnyje nekalbėsiu nei apie mitologinę dievybę, nei apie kitus meilės reikalus. Pabandysiu papasakoti, kaip pagauti „ateivį“ iš Azijos, žuvį pavadinimu amūras.
Kaip žinote, Šešupė tiesiog „apdovanota“ užtvankomis. Net pačiame Marijampolės mieste jų yra net dvi! Na, mano nuomonę apie šiuos žmogaus statinius, iš ankstesnių rašinių turbūt jau žinote, todėl šios temos neplėtosiu. Bet, jei jau mieste yra dvi užtvankos, o vienas tvenkinys, dėl gan didelio šiems ...
Sakysite – niekur? Taip, jų dar vis galime pamatyti meškeriojimo įrankių parduotuvėse ar žūklės prekių kataloguose, tačiau tikrai ne taip gausiai, kaip prieš keliolika metų. Kodėl? Šiame straipsnyje ir pabandysime išsiaiškinti.
Dar ir šiais laikais Lietuvos karpynuose žvejai gaudo „tautinėmis“ dugninėmis su spiralės formos šėryklėlėmis. Modernesni meškeriotojai bando „Feeder“ tipo dugnines su „Method“ tipo šėryklėlėmis ar „Pellet Waggler“ tipo plūdinę. Dar kiti užmeta šiokią tokią plūdinę meškerę, bet kartais karpiai būna ...
Kadangi Lietuvoje yra apie 1400 įvairaus dydžio patvankų, turime ir nemažai tvenkinių. Ar tai yra gerai, ar blogai, tai – jau kitas klausimas, bet tose žmogaus sukurtose vandens saugyklose dažnai galime aptikti karšius. Apie tai, kaip plačiašonius jose meškerioti ir pakalbėsime.
Liepos mėnuo yra vienas geriausių metas ūsorių žūklėje. Atsigavusios po neršto, šios žuvys susiburia maitintis prie upės slenksčių, kur daugiau deguonies ir greita upės tėkmė netoli dugno plukdo įvairų ūsorių maistą –apsiuvas, trandies lervas, dėles, galybę kitų gyvių. Ūsuotieji tokiu laiku ne tik i...
Jau rašėme apie seliavinių lydekų žūklę, o šįkart papasakosime apie tamsiuose ežerų gyliuose gyvenančius ir seliavas su ežerinėmis stintelėmis besivaikančius ešerius. Kadangi aš pats, asmeniškai, nesu mėgėjas didelių ir gilių ežerų, reikėjo rasti geriau tokius vandens telkinius išmanantį žmogų. Todė...
Jeigu už lango nespaudžia itin smarkus šaltukas, galima išsiruošti meškerioti ne vien šlakių ar upėtakių. Upėse gyvena ir kitos žuvys. Todėl esant atodrėkiui, tikrai verta žiemiškoje upėje pabandyti suvilioti kuoją, šapalą ar net karšį.
Kol vieni meškeriotojai jau bando, o kiti dar tik galvoja, kaip susigrumti su „marmurine“ žuvimi, pakalbėkime apie tai, kaip pasiruošti šios prietemų mėgėjos žūklei.
Vis dar esant pliusinei temperatūrai už lango, verta pamėginti upėje susigrumti su plačiaburniu šapalu. Žinoma, pirmiausia reikia pasižiūrėti, kuriose upėse ar jų atkarpose šiuo metu dar leidžiama gaudyti dugnine meškere. Tokią informaciją visada rasite Aplinkos Ministerijos elektroniniame puslapyje...
Neapsigaukite, tikrai nekalbėsime apie spiningo masalus. Kad sukriukė turi suktis ar vartiklė – vartytis, manau, aišku kiekvienam, net ir nežvejojančiam. Tačiau kodėl kartais sujudėti turi kukurūzas ar kitas siūlomas masalas žvejojant plūdine ar dugnine, aptarsime šiame straipsnyje.
