Gavėnia

Gavėnia – intensyvesnio krikščionių pasninko, maldos, atgailos ir gerų darbų laikotarpis prieš Velykas, skirtas Kristaus kančioms ir mirčiai už žmonių nuodėmes prisiminti. Gavėnia prasideda Pelenų diena.

Gavėnia – intensyvesnio krikščionių pasninko, maldos, atgailos ir gerų darbų laikotarpis prieš Velykas, skirtas Kristaus kančioms ir mirčiai už žmonių nuodėmes prisiminti. Gavėnia prasideda Pelenų diena.

Kupinas Šventosios Dvasios Jėzus grįžo nuo Jordano, ir Dvasia jį vedžiojo po dykumą keturiasdešimt dienų, ir jis buvo velnio gundomas. Visokius gundymus baigęs, velnias atsitraukė nuo jo iki laiko. (Lk 4, 1–2. 13)

Velykos - tai ne tik bundančios gamtos šventė, šeimos ir artimųjų buvimo kartu laikas, bet ir labai svarbi religinė šventė, turinti gilias tradicijas ir papročius. Daugelis jų laikui bėgant keitėsi, kai kurios išliko iki šių dienų. Štai kelios jų.

Kupinas Šventosios Dvasios Jėzus grįžo nuo Jordano, ir Dvasia jį vedžiojo po dykumą keturiasdešimt dienų, ir jis buvo velnio gundomas. Jis nieko nevalgė per tas dienas ir, joms pasibaigus, buvo alkanas. Tuomet velnias jam tarė: „Jei tu Dievo Sūnus, liepk šitam akmeniui pavirsti duona.“ Jėzus jam ats...

Trečiadienis, Pelenų diena, yra pirmoji Gavėnios diena. Ja prasideda šv. Velykų laukimas.

Klaipėdos universiteto (KU) Botanikos sode pirmą kartą suorganizuotos Užgavėnės. Jose ir pagrindiniai šventės simboliai: persirengėliai, kaukės, blynai, Lašininio ir Kanapinio kova, Morės deginimas. Pasak organizatorių, taip norėta priminti senąsias Užgavėnių tradicijas, rašoma pranešime žiniasklaid...

Prie Panevėžio bendruomenių rūmų jau ruošiamasi švęsti Užgavėnes. Panevėžiečiai šią tradicinę šventę kviečiami švęsti jau rytoj, šeštadienį, kovo 2 d.

Pasninkaujant gavėnios metu atsisakoma mėsos ir jos produktų, tačiau vis tiek norisi, kad maistas būtų kuo įvairesnis ir spalvingesnis. Dalijamės patiekalų, kurie bus malonūs ne tik skonio receptoriams, bet ir akims, receptais.

Tuoj po Užgavėnių prasidėjusi Gavėnia ar kitaip – apsivalymo laikotarpis, kuris tęsiasi 7 savaites iki pat Velykų, mūsų senoliams buvo laikas, kai nevalgoma mėsos, negeriamas pienas, susilaikoma nuo saldumynų ir visų žalingų įpročių.

Gavėnia – pasninko laikotarpis prieš šv. Velykas, kurias šiemet švęsime balandžio 1 dieną. Seniau žmonės gavėniai ruošdavosi iš anksto – džiovindavo arba sūdydavo įvairius grybus, prisiraugindavo agurkų ar kopūstų. Vienas svarbiausių šio laikotarpio patiekalų ant mūsų prosenelių stalo taip pat buvo ...

Atėjęs Verbų sekmadienis primena apie besibaigiantį Gavėnios laikotarpį ir ateinančias Velykas. Šios šventės senovės lietuvių kultūroje turėjo savo atitikmenis ir papročius, kai kurie iš jų atsirado būtent Lietuvoje ir šiandien jas perima kitos tautos. Etnologas prof. Libertas Klimka pasakoja apie į...

Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) komandos jau ruošiasi artėjančiam sezonui. Paskutinę liepos savaitę ir Šilutės vyrų krepšinio klubas pradėjo pasirengimą artėjančiam 2016-2017 metų čempionatui.

Daugelis Gavėnios laikotarpį sieja su pasninku, tačiau Gavėnia nėra vien tik mėsos nevalgymas, o metas, kada žmogus turi apvalyti savo kūną ir sielą. Kai kurie kunigai siūlo Gavėnios metu atsisakyti pramogų, žalingų įpročių, televizoriaus žiūrėjimo ar net lytinių santykių, todėl 40 dienų iki Velykų ...

Iki Velykų liko tik kelios dienos ir lietuviai jau pradėjo rūpintis, ką patieks ant stalo. Kad pagrindiniu maistu taps margučiai, abejonių nėra, tačiau ką dar Lietuvos gyventojai gamina svarbiausiai pavasario šventei ir be kokių patiekalų neįsivaizduoja šventinio stalo?

Kiaušinis – pagrindinis Velykų šventės patiekalas, simbolizuojantis gyvybę, gamtos ir Kristaus prisikėlimą, tačiau, ar galima valgyti kiaušinius per Gavėnią, kada krikščioniai turi laikytis pasninko, ir ką galima valgyti, o ko ne. Lietuvos Vyskupų konferencija skelbia, kad kiaušiniai gali būti pasni...

Trečiadienis – Pelenų diena, nuo kurios prasideda Gavėnia. Etnologas Libertas Klimka sako, kad šios dienos tradicijas verta prisiminti ir mums, nes jos – į naudą ir kūnui, ir sielai.