genai

Žmonės gyvena ilgiau nei kada nors anksčiau, bet net dabar tik nedaugelis iš mūsų sulauks daugiau nei 100 metų amžiaus. Dar mažiau žmonių švęs 110-ąjį ar 115-ąjį gimtadienį. Tiesą sakant, visame pasaulyje yra mažiau nei 250 vadinamųjų „superšimtamečių“, t. y. vyresnių nei 110-ies, ir tik trys iš jų ...

Naujausio tyrimo metu eksperimentą atlikę mokslininkai pakeitė pelių cypimo balsą įterpę žmogaus „kalbos geną“ į jų DNR.

Šiandien didesnį svorį turi penktadalis vaikų Lietuvoje. Europoje – daugiau nei pusė žmonių yra nutukusių. Kas tai lemia? Geras gyvenimas, mityba, nejudrumas, o gal genai? Mokslininkė Austėja Letukienė sako, kad genetika nėra nei lemtis, nei nuosprendis, o tik vienas iš daugelio veiksnių, formuojanč...

Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro (GMC) tyrėjų komanda atrado unikalų būdą, kaip ląstelės gali nutildyti tam tikrus genus nekirpdamos DNR. Šis novatoriškas tyrimas, vadovaujamas dr. Patricko Pauscho, buvo paskelbtas žurnale „Nature Communications“. Jo naujumas – genų nutildymas, tarsi...

Aušra Bružienė prieš 11 metų susirgo krūties vėžiu. Kaip prisiminė, išgirdus ligos diagnozę jai, kaip daugeliui kitų pacientų tokiu atveju, iškilo klausimai: „kodėl?“ ir „už ką?“

Nėra tokio dalyko, kuris tinka visiems arba kenkia kiekvienam. Ar produktas mums naudingas ar žalingas, apsprendžia genai, požiūris, vartojimo kiekis ir dažnumas.

Genai, saugantys nuo piktnaudžiavimo alkoholiu ir tiesioginių jo pasekmių sveikatai, yra susiję su kitais sveikatos sutrikimais, pavyzdžiui, širdies ligomis ir psichikos sveikata, rodo naujas tyrimas.

Seniai žinoma, kad buvimas mikrogravitacijoje – nesvarumo būsenoje – neigiamai atsiliepia žmonių sveikatai. Sutrinka tiek raumenų ir kaulų veikla, tiek regėjimas ir imuninė sistema.

Genetikos mokslas skverbiasi į kiekvieną medicinos sritį ir keičia diagnostikos, gydymo ir ligų prevencijos standartus. Kaip klostysis žmonių gyvenimas? Ar žinojimas, kokiomis ligomis sirgsi, netaps per sunkia našta? Izraelyje gyvenanti genetikos mokslininkė Lina Basel-Vanagaitė papasakojo apie nauj...

Viename labiausiai cituojamų ir įtakingiausių pasaulyje mokslo žurnalų „Nature“ buvo publikuotas Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) vyresniosios mokslo darbuotojos dr. Giedrės Tamulaitienės ir kolegų bei Izraelio mokslininkų iš Weizmanno mokslo instituto straipsnis „Activation of T...

Nors pirmąjį straipsnį apie genų redagavimo žirkles CRISPR-Cas9 profesorius Virginijus Šikšnys su komanda paskelbė vos prieš 11 metų, dabar jau galima apčiuopti šios technologijos naudą visuomenei. „Visai neseniai buvo paskelbta, kad Jungtinėje Karalystėje įregistruota pirmoji CRISPR technologija pa...

Bonos mokslininkai nustatė retus genetinius variantus, susijusius su vyrų nuplikimu.

Spanguolės komerciškai pradėtos auginti ne taip ir seniai – šių uogų ūkininkai ėmėsi prieš maždaug 200 metų. Tačiau kaip šios pelkių uogos atsidūrė ant mūsų stalo?

Visi žmonės skirtingi, todėl net tuos pačius genetinius sutrikimus turintiems žmonėms liga gali pasireikšti arba ne. Tie patys vaistai du žmones gali veikti skirtingai. Kas tada vyksta mūsų ląstelių lygmeny bando išsiaiškinti biochemijos mokslų daktarė Aušra Sasnauskienė. „Ląstelė yra mažiausias gyv...

Mokslininkai aptiko „Mafusailo geną“ (senolis Mafusailas, anot Biblijos, gyveno 969 metus): kas tokių genų turi, tas turi ir daug šansų sulaukti šimto metų – net ir gyvendamas nesveikai, rašoma „The Sunday Times“.

Visame pasaulyje žinduoliai turi daug nekintančių koduotų sekų, kurios išliko nepakitusios milijonus metų. Tačiau žmonės yra keista šio modelio išimtis. Dėl kažkokių priežasčių mūsų senovės protėvių išsaugoti „receptai“ per trumpą evoliucijos laikotarpį staiga pasikeitė, rašo „ScienceAlert“.

Nepaisant šimtmečius trunkančių tyrimų ir medicinos pažangos, vis dar yra daug neatskleistų paslapčių, kurių pagrindinė yra supratimas, kas sukelia senėjimą ir kaip galime jį sulėtinti arba net sustabdyti.

Tai – ne pasaka apie animacijos herojus, mėlynuosius žmogeliukus smurfus, o tikras gyvenimas. Safyrinės odos spalvos žmonės, kurių anuomet, XIX amžiuje, tamsi Kentukio bendruomenė šalinosi ir žiūrėjo į juos su baime bei pasibjaurėjimu, ilgą laiką buvo paslaptis, kurios įminti niekas nesugebėjo.

Genų terapijos istorija buvo ilga ir nelengva. Nors mokslininkai neseniai šioje srityje padarė pastebimą pažangą, praeities nesėkmės, įskaitant mirties atvejus, skatino nepasitikėjimą šiuo gydymo būdu. Nepaisant keblios istorijos, ekspertai įsitikinę – genų terapija gali turėti ateitį.