27 straipsnių
Nuo rugsėjo 6 d. „Šiaurės Atėnų“ redaktore tampa Eglė Frank. Eglė Frank – rašytoja, fotografė. Jos novelių knyga „Mirę irgi šoka“ (leidykla „Kitos knygos“) išėjo 2022 m. „Šiaurės Atėnuose“ tekstus publikuoja nuo 2017 m. 2021 m. dirbo internetinio priedo „Grafičiai“ redaktore, nuolatinė „Šiaurės Atėn...
Valstybė, kurioje gyvename, vadinasi Lietuvos Respublika. Svarstant viziją „Lietuva – 2050“ iškilo klausimas, kas ta Respublika? Nepaisant to, kad beveik trejetą metų apie tai kalbėjome Seimo Ateities komitete ir su kitais tiek formaliai, tiek neformaliai. Tad išgirdę sąskambių su kitų išsakytomis t...
7 romano laidos bendru 26 500 egzempliorių tiražu – „Placebą“ galime drąsiai vadinti skaitytojų viena mylimiausių Jurgos Ivanauskaitės knygų. Kaip šiandien atrodo tas prieš 20 metų rašytojos sukurtas placebo, tikrovės pakaitalo, pasaulis? Kai ko turbūt nebėra. Kai ką galbūt jaučiame dar aštriau. Pat...
Stambios Ridikaitės drobės galėtų kabėti ir šventykloje. Beprotiška vaizduotė, Florencijos ir Venecijos miškų vizijos iš plytelių. Kai užsimedituoji – tikrai atrodo kaip eglės. Ir ta sinagogos, vienuolynų atmosfera, „bandymas užčiuopti dvasią“. Net šunį prisikalbinti lengviau, negu pasiekti žmogaus ...
Prieš ketverius metus pasirodęs pirmasis Rimanto Kmitos romanas „Pietinia kronikas“ tapo fenomenu – išleisti 9 knygos tiražai, romanas įtrauktas į lietuvių šimtmečio knygų sąrašą. Po „Pietinia kronikų“ pasirodymo apskritai kilo susidomėjimo dešimtuoju dešimtmečiu banga, pagal knygą sukurtas miuzikla...
Visuomenę įjudinusi jaunimo eisena siūlo dvejopas išvadas: pirmiausia, įkvepia džiaugtis, kad Lietuvoje susiformavo aktyvus jaunimas ir Amerikoje įvykęs įvykis jį taip sujaudina, kad jis reiškia pasipiktinimą sisteminiu smurtu. Antra, lietuviško konteksto nejautimas signalizuoja, kad pastaraisiais m...
„Geriausias pavyzdys man buvo tada, kai vadovas neapsikentęs išmetė iš cecho, paėmęs už pakarpos, seniai užgėrusį suvirintoją. Tas žmogus baltomis akimis apsisuko, grįžo ir vėl bandė virinti. Direktorius vėl jį išmetė, pastatė prie cecho sargą ir liepęs to darbuotojo neįleisti.
Jeigu jau dairotės kalėdinių dovanų ar ieškote, kaip prasmingai praleisti žiemos vakarus, leidykla „Tyto alba“ dalijasi rekomendacijomis įvairiausiems skaitytojams: ir ieškantiems jaukių istorijų, ir norintiems praplėsti akiratį, ir patiems mažiausiems, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Lietuva turi net dvi nedarbo dienas, skirtas mirusiųjų atminimui. Artimųjų kapų lankymas ir jų priežiūra vis dar yra beveik visus lietuvius įtraukiantis procesas. Išoriškai atrodytų, kad mirtis yra svarbus ir prasmingas reiškinys mūsų kasdienybėje, tačiau toks vaizdas labai paviršutiniškas.
„Tai žmonės, mylintys, neapkenčiantys, klastaujantys ir gudraujantys, žmonės, patiriantys tas pačias aistras, rodantys tas pačias dorybes ir aistras kaip ir mes. Tik viskas – nepalyginti intensyviau“, – knygoje „Lietuvių religija ir mitologija“ teigia religijotyrininkas Gintaras Beresnevičius aprašy...
Religijotyrininko, rašytojo, eseisto Gintaro Beresnevičiaus (1961–2006) „Lietuvių religija ir mitologija“ sugrįžta parankesniu formatu.
„Tėvas Stanislovas buvo žmonių kunigas. Ir bažnyčia jo buvo žmonių bažnyčia. Kad maža, kukli medinė bažnyčia Paberžėje kelis dešimtmečius buvo kone labiausiai lankoma Lietuvoje – tai fenomenas“, – įsitikinusi žurnalistė, rašytoja Vita Morkūnienė, savo esė ir fotografijų knygoje „Tėvo Stanislovo Pabe...
Pradėkime nuo keturiolikos metų senumo istorijos: 2004-ieji, Lietuva – Europos Sąjungos narė, renkami pirmieji europarlamentarai. Jūsų kandidatės programoje įrašyti žodžiai „Stipri Lietuva stiprioje Europos Sąjungoje“. Kaip Jums šiandien atrodo – ar šis siekis tapo realybe?
Kultūros savaitraštis „Literatūra ir menas“, liaudies vadinamas „Litmeniu“, pažymėdamas savo 70-metį, įsteigė „Šūdvabalio premiją“ (ŠP)! Rugsėjo 29 dieną ŠP pirmą kartą buvo įteikta rašytojui, visuomenės veikėjui Dariui Pocevičiui, kuris, anot premijos steigėjų, apdovanotas už knygą „100 istorinių V...
Toksikologai galėtų paaiškinti daugybę keistų žmonijos istorijoje buvusių dalykų, pavyzdžiui, kodėl prieš kelis šimtmečius opiumas ir kokainas buvo vartojami kaip vaistai, sako psichologė, žurnalistė Danutė Jonušienė, su toksikologu Robertu Badaru parašiusi knygą „Toksikologo užrašai“. „Kai Sigmunda...
„Nesisėdi mums, raitelių tautai, tranzito tauta tapusiems. Automobilių ginimas iš vieno Europos pakraščio į kitą, tai žirgų tabūnų perginimas; tai įterpta genuose. Nėra kitos tokios mažytės tautos, kurios valstybinių numerių taip gausu būtų Europos autobanuose, ant sunkiasvorių sunkvežimių; mes laba...
Monikos Baltrušaitytės pasisakymas apie Žaliojo tilto chebrą – keturias sovietinio socializmo laikų statulas – turbūt daug kam pasirodė kaip universaliai priimtina, pilietiška, logiška pozicija. Komentarai krykštauja pavymui: lauk visą sovietinį šlamštą, jų vietoje pasistatykime partizanus šlovinanč...
„Kas man iš to, kad esu lietuvis?“ – šį klausimą neišvengiamai užduodame kiekvienas sau. Ar tautiškumas iš viso šiuolaikiškas bruožas? O gal tautiškume galima rasti sprendimus mums rūpimiems uždaviniams?
Alkoholis, įtampa, o gal jautri menininko asmenybė? Kas lemia savaitgalio dramas, kai kino režisierius Algimantas Maceina, įtariama, nudūrė savo bičiulį dailininką Naglį Karvelį?
Žinau, kad Algirdas Patackas buvo ir yra skeptiškas mano straipsnių, laidų atžvilgiu. Taip pat ir aš daug kur esu skeptiškas jo veiklos atžvilgiu. Tačiau po šių prisipažinimų reikia žengti kitą žingsnį. O tą padaryti nelengva, nes tai skamba taip: „Algirdas Patackas yra vienas iš originaliausių mąst...
