Goda Juocevičiūtė

Čia minimas socialinis personažas greičiausiai gimęs apie 2000-uosius, tačiau milenialsas – labiau patologija, mediciniškai sunkiai nusakomas intelekto infantilumas, galintis pasireikšti ir vyresniame amžiuje. Pagrindinis bruožas – tinginystės ir paprasčiausių įgūdžių trūkumo derinys, pervadintas pa...

Keliautojai Goda Juocevičiūtė ir Raimondas Dikčius knygoje „Geografija transe“ nemažai dėmesio skiria tam, kas nė vieno žmogaus gyvenime neišvengiama ir kas yra bene didžiausia paslaptis per visą žmonijos istoriją – tai yra mirties temai.

Sisteminės ir nesisteminės, krikščioniškos ir nekrikščioniškos, elitinės ir marginalios, nacionalinės ir prorusiškos partijos – šitaip skirstosi kandidatai, trokštantys priklaupti arčiau lovio, ir pučia iliuziją, kad Lietuvoje yra politinių jėgų įvairovė ir priešprieša tarp jų.

XIX a. gale Pietų Afrikoje gyveno babuinas Jackas. Jis pagarsėjo tuo, kad abiejų kojų netekusiam geležinkelio ryšininkui Jamesui Wide‘ui sėkmingai asistavo. Per devynerius metus darbo Jackas nė sykio nesuklydo.

Jau išskyriau kitonišką Nubros slėnio peizažą ir jo žmones. Dabar plačiau papasakosiu apie Ladako dievybių buveines Karakorumo kalnų apsuptyje, virš kurių tvyro su transcendentiniais reikalais bei jau ir taip nykstančiu tikru dvasingumu visai nederanti karinė įtampa.

Mano karta vaikystėje žaisdavo „Sekretus“. Į žemę įdėdavome ką nors pasitelkę vaikišką vaizduotę – tai gėlę, tai alyvos žiedą, kokį nors papuošaliuką arba sagą – ir uždengdavome stiklo šuke. Tada šią grožybę užpildavome žemėmis. Atkasta ji suspindėdavo lyg netikėtai rasta paslaptis. Nubros regionas ...

Lietuviui, turinčiam sielą, yra du šventi dalykai – medis ir teatras. Teatras lietuviui – kaip ąžuolas: kai sveiką kerta, skauda širdį. Teatras – mūsų šalies tapatybės dalis. Kai išeina teatro asmenybė, išeina ne tik ji, kartu su ja negrįžtamai sunyksta dar viena kuri nors lietuviško teatro fenomeno...

Naujos rūšies diktatūra skverbiasi į visas sritis, taip pat į šunų veisimo ir dresūros madas. Jos kuo toliau, tuo labiau persikloja su leftistuojančiu, dvigubų standartų ir smurtinio požiūrio užlietu žmonių pasauliu.

Kai švietimo, mokslo ir sporto ministro Gintauto Jakšto paklausė, kiek yra lyčių, jis atsakė nežinąs, esą tai – ekspertų kompetencija. Iš pradžių buvau įsitikinusi, kad socialinių tinklų veikėjai paskleidė anekdotą.

Rugsėjis, mokslo metų pradžia. Mokyklų suolus vėl nugula tūkstantmečio žinių kankiniai, būsimi matematikos egzaminų didvyriai, aimanavimo ir skundimosi olimpiadų čempionai, savęs gailėjimo ir emocinių sutrikimų varžybų medalininkai, išmaniųjų ekranų skrolinimo estafečių dalyviai, „TikTok” poezijos s...

Sunku buvo patikėti, jog Ladakas toks ypatingas – ir geografiniais, ir dvasiniais esktremumais, – kraštas gali būti nežinomasis žemėlapyje net skvarbiems, daug pasaulio išraižiusiems lietuviams. Kai užsimindavau, kad ten vyksiu, vieni pažįstami tik suvaidindavo, jog žino, ir po tylos pauzės nutęsdav...

Į muzikos specialybes planuojantys stoti abiturientai, kurie egzaminams ruošė rusų klasiką, dabar, likus vos pusmečiui ar keliems mėnesiams iki atsiskaitymų, buvo priversti mokytis atlikti kitų tautybių autorių kūrinius. Mat rusiškos kompozitorių pavardės – net ir tų, kurie gyveno Vakaruose arba kur...

Vilniaus etninės kultūros centras kasmet per Užgavėnes sumanydavo originalių būdų, kaip susidoroti su More. Šventės organizatoriai šią mitinę, mirtį ir marą simbolizuojančią būtybę vis atitolindavo nuo jos tradicinio įvaizdžio: ir iš spurgų buvo ją pagaminę, ir sukonstravo iš perdirbimui skirtų atli...

„Palangoje šaltibarščiai kainuoja 8 eurus”. Toji pasipiktinimą Palanga liguistai reiškiančių lietuvių frazė šią vasarą – daugiausiai kartų pakartota, ir iš jos jau galima būtų kurti eiles repui. Bet platinamas siaubas apie nemažą sriubos kainą – dar menkniekis, palyginti su tuo, kaip tautiečių fanta...

Užaugau Vilniuje šalia paslaptingo grožio Saulės slėnio. Tai aksominė Sapieginės erozinio atragio peizažo dalis, supama pamažintą Tvin Pyksą primenančių miškingų kalvų, kuriose laksto stirnos, o naktimis ūbauja pelėdūnai. Kai buvau maža, slėnio pakrašty stūksojo medinis drakonas, o gal slibinas – žo...

Lietuvos laisvosios rinkos instituto surengtoje diskusijoje verslininkai, kurie pionieriškai palaikė žmones žeminančią Covido valdymo politiką, matyt, tikėdamiesi už tai malonių iš valdžios, galų gale, nieko doro nepešę, prasitrynė akis, neiškentė ir garsiai išreiškė rūpestį, kad sumoka neproporcing...

Stūgavimas choru iš daugiaaukščių skruzdėlynų balkonų, taip išreiškiant pasipiktinimą dar vienu megapolio gyvenimo paralyžiumi. Renkamos gyventojų peticijos ir prašymai vaikų neboginti į karantino stovyklas ir neatskirti nuo tėvų.

Vykstant karui netolimoje Ukrainoje, iš Lietuvos gyventojų sielų gelmės išsprūsta dirbtiniu politkorektiškumu ilgai slopinti gaivalai. Visuotinis nerimas, bejėgystės jausmas, baimė dėl ateities transformuojasi į radikalų nepakantumą. Smurtingos mintys dabar klajoja po viešąją erdvę bei socialinius t...

Naują knygą „Geografija transe” Goda Juocevičiūtė ir Raimondas Dikčius sumanė ne kaip madingu tampantį virtualų turą, ne kaip turistų dienoraštį, o kaip magišką kelionę per kultūras ir religijas iš Rytų į Vakarus.

Neseniai Seimo narė, buvusi gydytoja Jurgita Sejonienė bandė suorganizuoti įstatymą, pagal kurį kolegos medikai būtų visiškai atleisti nuo bet kokios atsakomybės už per aplaidumą, o gal dėl nemokšiškumo nugydytus ar net pražudytus pacientus. Ponia seimūnė ir toliau nestabdo - dabar ėmėsi iniciatyvos...