Grūto par

Kultūros ministras Šarūnas Birutis neskuba naikinti nuo Vilniaus Žaliojo tilto nukeltų sovietinių skulptūrų apsaugos, jis sako, kad pirma turi būti sutarta dėl jų likimo su skulptūrų savininke Vilniaus savivaldybe.

Nemėgstu netikslumų, net ir mažų, nes kartą pražiopsota klaida pradedama cituoti kituose šaltiniuose ir paskui jau niekas ja neabejoja. Todėl pradėsiu nuo pavadinimų tikslinimo.

Penktadienio vakarą, apie 23 val., kelyje Vilnius-Gardinas, netoli Druskininkų nuo kelio į griovį nuvažiavo sunkvežimis.

Penktadienio vakarą, apie 23 val., kelyje Vilnius-Gardinas, netoli Druskininkų nuo kelio į griovį nuvažiavo sunkvežimis.

Stengiausi čia apie tai nerašyti taip ilgai, kaip galėjau ištverti. Nes būtų pernelyg paprasta jau pirmosiomis Druskininkų skandalo dienomis, iškart po sveikatinimo centro „Aqua“ vadovo sulaikymo ir kratų savivaldybėje, pasinaudoti proga už viską apkaltinti kurorto merą, dar ne taip seniai tąsiusį p...

LIETUVOS INTELEKTUALŲ ATVIRAS LAIŠKAS. 2015 m. spalio 12 d. Vilnius.

Vos tik premjeras Algirdas Butkevičius prakalbo apie darbo santykių, pensijų ir socialinės apsaugos reformą, ėmiau laukti, kuris socialdemokratas pirmasis neapsikęs ir pasakys viešai, jog ji visai neatitinka LSDP ideologijos.

Jau ne vienerius metus netyla kalbos apie Žaliojo tilto skulptūras ir tolesnį jų likimą. „Tai mūsų krašto istorija, kad ir kokia nemaloni ji bebūtų”, „Gal jūs norite nugriauti ir visus Šeškinės daugiabučius, mat jie pastatyti sovietmečiu?” – taip sako manantys, kad garsiųjų skulptūrų griauti nevalia...

Praeitą savaitę mums paskambino iš Levo Karsavino mokyklos ir pakvietė mus su Maksu (M. Melmanu, DELFI), Kovo 11 proga, pasidalinti su vaikais mintimis apie meilę tėvynei. Tai rusakalbių mokykla, todėl mokyklos pasirinkimas pakviesti būtent mus, nė kiek mūsų nenustebino - juk mes patys rusakalbiai, ...

Įvyko tai, kas seniai buvo aišku: Žaliojo tilto skulptūros nėra vien tik skulptūros, – jos Rusijos informacinio karo prieš Lietuvą dalis. Kaip kitaip vertinti atsiradusį užrašą Karaliaučiuje: „Dalia, būk atsargi – neliesk skulptūrų ant Žaliojo tilto!“

Bendrovės „Samsonas“ sprendimas nutraukti prekės ženklo „Tarybiniai“ naudojimą ant mėsos gaminių sukėlė audrą Rusijoje.

Ko gero, 2014-uosius metus galima vadinti Antano Smetonos metais. Taip jau sutapo, kad šiemet minėjome jo gimimo 140-metį, mirties 70-metį ir pirmo išrinkimo Lietuvos prezidentu 95-ąsias metines. Galbūt nė vienas Lietuvos vadovas taip prieštaringai nėra vertinamas kaip A. Smetona – šis kontraversišk...

Baltijos kelio 25-metis duoda peno įvairiems apmąstymams. Apie Rusijos neofašistines grėsmes, apie užsilikusių sovietinių stabų ir skulptūrų vietą Grūto parke ar Lietuvos okupaciją menančiame muziejuje, apie mūsų ir Ukrainos saugumą praėjus ketvirčiui amžiaus po valstybingumo atkūrimo bei apie balti...

Daug iečių jau lūžo dėl stalinistinių Žaliojo tilto skulptūrų, „puošiančių“ Vilniaus centrą, suorganizuota ne viena peticija, raginanti demontuoti šias skulptūras. Po paskutiniąja, skatinančia Vyriausybę išbraukti jas iš kultūros paveldo objektų sąrašo, pasirašiau ir aš.

Monikos Baltrušaitytės pasisakymas apie Žaliojo tilto chebrą – keturias sovietinio socializmo laikų statulas – turbūt daug kam pasirodė kaip universaliai priimtina, pilietiška, logiška pozicija. Komentarai krykštauja pavymui: lauk visą sovietinį šlamštą, jų vietoje pasistatykime partizanus šlovinanč...

Jeigu neminėsime Triumfo arkos, Paryžiuje neliks nepastebėtas auksinis žirgas su nacionaline Prancūzijos didvyre – Orleano mergele, o šalia Luvro piramidės puikuojasi Liudviko XIV paminklas, skirtas didžiajam karaliui atminti.

Dainininkui Ruslanui Kirilkinui vasara – pats darbų įkarštis. Po visą Lietuvą koncertuojantis atlikėjas teigė, kad nuvykęs koncertuoti į kurortą, sugeba rasti laiko ir poilsiui. Apsilankęs Druskininkuose, R. Kirilkinas spėjo ne tik apžiūrėti miestą, bet ir šalia esantį Grūto parką.

Po Šv. Jono viskas kitaip. Ne tik dienos pradeda trumpėti, bet ir visa kas gyva, lig šiol skubėję auginti vaiskiai žalius lapus ir ūglius, kelti žiedus aukštyn ir užpildyti erdvę, dabar brandina vaisius ir mėgaujasi lietaus ir šviesos sotimi.

“Alna Intelligence” vadovė Christel Wienziers prieš beveik metus atsikraustė į Vilnių iš Danijos. Vardindama skirtumus tarp šalių ji pabrėžia, kad gyventi Lietuvoje jai labai patinka, tik, deja, Skandinavijoje apie šalies gerbūvį žinoma nedaug.

Saulėtos ir šiltos ankstyvo pavasario dienos išryškina miesto detales: švyti balta Katedra, ant žaliuojančio kalno raudona Gedimino pilis, šešėliai lūžta nuo lauko kavinių skėčių, žiedais lyg varškės kąsniais apkibusios sakuros, o šalia jų melsvu plienu vingiuoja upė. Vienas tiltas per tą upę nudažy...