25 straipsnių
Skaitmenizacija ir verslo procesų integracija visada buvo svarbiausiais Pramonės 4.0 aspektais, tačiau COVID-19 pandemijos kontekste verslų skaitmeninimas įgavo tik dar didesnį pagreitį ir reikšmę. Tiesa, nors skaitmenizacijos nauda akivaizdi, ji taip pat labai dažnai tampa ir didelių verslui kylanč...
Nepaisant išaugusių energijos kainų, Europa neatsisako transporto elektrifikavimo planų. Nuo 2035 m. Senajame Žemyne bus galima registruoti tik elektra varomas naujas transporto priemones. Lietuva, be abejo, turi ir ketina žengti koja kojon su visa Europa. Bet kol kas elektromobilių dalis pas mus vi...
Ne paslaptis, jog pastaraisiais metais „Pramonė 4.0“ tapo vienu populiariausių terminų technologijų sektoriuje. Didelė dalis verslų šį konceptą vis dar bando pritaikyti savo veikloje. O tuo tarpu valdžios institucijos, siekdamos didinti Lietuvos pramonės konkurencingumą ir gerinti procesų kokybę, re...
Kodėl nauji ir inovatyvūs produktai vartotojams atrodo lyg įprastos kitos rinkoje esančios prekės ir niekuo neišsiskiria? Kauno technologijos universiteto ir Žironos universiteto mokslininkų studija veda prie to, kad įmonių sėkmei gali pasitarnauti papildomų paslaugų elementas.
Lietuvoje inovacinę veiklą 2018-2020 metais vykdė 52,9 proc. gamybos ir paslaugų įmonių, kuriose dirbo 10 ir daugiau darbuotojų – 2,4 procentinio punkto daugiau nei 2016-2018 metais.
Darbą baigianti Sauliaus Skvernelio Vyriausybė suplanavo verslui ir mokslui skirti 50 mln. eurų, kad šie galėtų efektyviau dalyvauti Europos Sąjungos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programoje „Europos horizontai“.
Startuolio „Biovala“ įkūrėjus – Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) aplinkos inžinerijos doktorantą Mantą Rubežių ir švariųjų technologijų agroverslo vystytoją Žygimantą Kidiką ką tik pasiekė puiki žinia – jųdviejų įmonė pelnė aukštą tarptautinį pripažinimą ir tapo solidžia...
Pasaulyje augant 3D spausdinimo technologijų rinkai, atsiranda įvairių sprendimų ir naujovių, reikalingų tiek verslo, tiek individualių klientų poreikiams.
Informacinės technologijos, finansai bei didmeninė ir mažmeninė prekyba – blockchain (liet. blokų grandinės) technologijos proveržiui geriausiai pasiruošę sektoriai. Jau kurį laiką garsiai linksniuojama technologija, apjungianti decentralizuotų duomenų bazių ir kriptografijos privalumus, šiuose sekt...
Ne kartą apkalbėtas Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų mažėjimas, anot ekonomistų, nebus tokia jau didžiulė bėda Lietuvai. Mat yra ne vienas kitas finansavimo šaltinis, kur lėšų dar daugiau, tik reikia mokėti jas pasiimti.
Valdančioji „valstiečių“ frakcija nusprendė į eurokomisarus deleguoti ekonomikos ir inovacijų ministrą Virginijų Sinkevičių. Laidoje „DELFI diena“ ministras sakė, kad dar nenori tiksliai įvardyti kokias ateities vizijas turėtų šiame poste. Laidoje jis taip pat įvertino vieną aktualiauisių šių dienų ...
Iš didžiausios Europos Sąjungos (ES) mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ Lietuva pasiima daugiau nei dvigubai mažiau lėšų nei siekia jos įmokos. Lietuvos įnašas į programą 2014–2020 metais siekia 230 mln. eurų, iš jos, planuojama, bus pasiimta mažiau nei 100 mln. eurų.
Lietuvoje steigiamas Kosmoso biuras mūsų šaliai gali atverti įspūdingas perspektyvas, laidoje „DELFI diena“ sakė Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros vyriausioji specialistė, dirbanti Lietuvos kosmoso biure, H2020 „Kosmosas“ atstovė Eglė Elena Šataitė.
Remiantis Europos Komisijos duomenimis, nuosavi automobiliai išskiria 10 proc. viso ES išskiriamo CO2 kiekio. Oro transportas – lėktuvai – sparčiausiai augantis CO2 šaltinis pasaulyje. Bene ekologiškiausias keliavimo būdas, anot VGTU profesoriaus doc. dr. Dariaus Bazaro, yra traukiniai, tačiau iki p...
Švietimas ir mokymas – geriausia investicija į Europos ateitį. Jie atlieka labai svarbų vaidmenį skatinant ekonomikos augimą, inovacijas ir darbo vietų kūrimą. Švietimas ir mokymas taip pat yra labai svarbūs formuojant Europos tapatybę, grindžiamą bendromis vertybėmis ir kultūra.
Europos Sąjunga yra didžiausia pasaulio donorė, padedanti silpniausioms pasaulio valstybėms greičiau vystytis. Daugiau nei pusė visos pasaulio finansinės pagalbos besivystančioms šalims ateina iš ES ir čia mes daugiau nei dvigubai lenkiam JAV, nekalbant jau apie kitas didžiąsias pasaulio ekonomikas.
Aukštą viešojo transporto sistemos lygį siekianti išlaikyti Klaipėda vertins tramvajaus ar kito elektra varomo transporto įdiegimo galimybes. Klaipėdos miesto savivaldybė su viešąjį konkursą laimėjusia bendrove „Civitta” pasirašė sutartį dėl galimybių studijos, investicijų projekto bei kitų reikalin...
Kauno technologijos universiteto (KTU) projektas „Industry 4.0 impact on management practices and economics“ (liet. Ketvirtosios pramonės revoliucijos įtaka valdymo praktikai ir ekonomikai) tapo pirmuoju Lietuvos projektu, laimėjusiu programos „Horizontas 2020“ konkursą pagal „Pažanga sklaidos ir da...
Švietimas ir aukštasis mokslas 1992 m. Mastrichto sutartyje oficialiai pripažintas Europos Sąjungos (ES) kompetencijos sritimi. Nors sprendimus dėl aukštojo mokslo politikos ES valstybės priima savarankiškai, ES remia ir iš dalies koordinuoja švietimo politikos veiklą. Pagrindiniai ES tikslai švieti...
Įvairūs Europos Parlamento komitetai sudarė ataskaitas, kuriose apžvelgti visi išstojant iš Europos Sąjungos kylantys spręstini klausimai. „Politico“ svetainėje pateikta itin glausta ir suprantama 13-os punktų visų pateiktų ataskaitų suvestinė.
