12 straipsnių
Turbūt ne viena meškeriotojų karta yra užaugusi su garsaus lietuvių ichtiologo Juozo Virbicko knyga „Lietuvos žuvys“. Todėl šį kartą apie žuvis, meškeriojimą ir mūsų krašto vandenų ateitį pakalbėjome, su šios knygos autoriaus sūnumi, taip pat gerai žinomu Lietuvos ichtiologu Tomu Virbicku.
Apie upėtakių žūklę mūsų žvejybinėje žiniasklaidoje rašoma gana dažnai. Visgi tenka pripažinti, kad tikrai autorinių, praktika paremtų rašinių, o ne vertimų, „pagardintų“ lietuviškom realijom ar tiesiog autorių fantazija per metus pasirodo tik vienas kitas. Todėl manau, kad verta su skaitytojais pas...
Tikslesnę informaciją apie šamų būklę mūsų vidaus vandenyse šiandien sunku duoti, nes jos nėra. Nei mūsų ichtiologai, nei verslinės žūklės specialistai, nei Medžiotojų ir žvejų draugija lig šiol, galima sakyti, neatliko jokių šamų tyrimų, nenumatė ir priemonių bei būdų šių žuvų ištekliams stabilizuo...
Baigėsi ponerštinis šlakių ir lašišų žūklės sezonas, o nuo upių netrukus pasitrauks paskutiniai spiningautojai, gaudę šias žuvis. Tačiau pakrantės neištuštėjo, nes į nerštavietes kyla kitos Lietuvos meškeriotojų itin trokštamos žuvys – žiobriai. Tik šie jau gaudomi dugninėmis ir plūdinėmis meškerėmi...
Tikriausiai nėra vilniečio meškeriotojų, kuris nežinotų Akmenos. Šis Trakų ežeryno perlas vilioja vaizdingomis pakrantėmis. Deja, mokslininkų tyrimai rodo, kad ypatingų laimikių šiame ežere tikėtis neverta.
Dar prieš ketverius metus Lazdijų rajone telkšančiame Babrų ežere dominuojančios žuvys buvo smulkios kuojos. Tačiau pastaruoju metu jame atsigauna ir karšių, ir lynų ištekliai. Ežero žuvų tyrimus atlikę ichtiologai tegia, jog tai akivaizdi sumažėjusio brakonieriavimo pasekmė.
Anglija, Škotija, Norvegija – tai tik kelios šalys, kurių upėse šiemet fiksuojama nenormaliai daug kuprėmis vadinamų lašišų. Dėl tokios situacijos sunerimę ichtiologai pirštais bado į Rusiją, kurioje kuprės ilgus dešimtmečius buvo veisiamos komerciniais tikslais, o dabar ištrūko į laisvę.
Jei šalia pasitaikė kažkas valgomo, tai tą kažką reikia suryti, net jei grobis – tavo palikuonis. Tokia taisykle be jokių skrupulų vadovaujasi dauguma plėšriųjų žuvų. Kartais po vandeniu net susiklosto tokios sąlygos, kai pagrindinę plėšrūnų grobio dalį sudaro mažesni jų pačių gentainiai. Žvejams be...
Kauno He tvenkinyje, žvejų populiariai vadinamame tiesiog Kauno mariomis, jau prasidėjo lydekų nerštas, netrukus giminės pratęsimu ims rūpintis ir kitos žuvų rūšis. Tad atsakingos institucijos žada stebėti, kad dėl elektrinės darbo mariose atsirandantys vandens lygio svyravimai nesutrukdytų žuvims s...
Kai sausio mėnesį Neries upėje buvo rastos kelios nugaišusios lašišos, nemaža dalis žvejų tai siejo su gruodžio pabaigoje Vilniuje įvykusia didele nuotekų tinklų avarija. Specialistai aiškino, kad į upę patekę teršalai niekuo dėti. Dabar aiškėja, kad žuvis galėjo pražudyti nauja lašišažuvių liga. Ši...
Atėjo lapkritis, o drauge su juo ir laikas dar vienam kasmetiniam meškeriotojų pasaulio ritualui – vėgėlių žūklei. Kuo oras bus šlykštesnis, tuo šios žuvys kibs geriau, o prie Nemuno naktimis daugės vėgėliautojų švieselių.
Daugiau nei penkiolika metų ichtiologai vykdo tyrimus Lietuvos upėse, aiškindamiesi, kiek žuvų čia gyvena. Kiekvienais metais žuvų būklė nustatinėjama maždaug 150 pasirinktų upių vietų, rašo lrytas.lt
