7 straipsnių
Asvejos regioninio parko ežerų Asvejos, Baluošų ir Žverno bioįvairovė pradėta tyrinėti prieš 50 metų – 1961-1962 m. Tuo laikotarpiu šių ežerų hidrochemiją kompleksinių ekspedicijų metu tyrė O. Nainaitė, E. Žukaitė, B. Gaivenis, augaliją – I. Šarkinienė, I. Trainauskaitė, zooplanktoną – T. Kiselytė, ...
Utenos rajone telkšantis Indrajų ežeras neblogai žinomas ne tik Aukštaitijos meškeriotojams. Panašu, kad šis vandens telkinys ateityje bus dar populiaresnis, nes šiemet jame atlikti ichtiologiniai tyrimai parodė, jog žuvų čia pastaruoju metu daugėja. Svarbiausia, tų žuvų, kurios ypač domina meškerio...
Siauroje priekrantės zonoje šeimininkauja didžiuliai lynai, o gelmėse siaučia seliavų būrius vaikantys ešeriai. Toks įspūdis apie Trakų rajone esantį Ilgų ežerą susidaro pažvelgus į vasarą jame ichtiologinius tyrimus atlikusių mokslininkų ataskaitą.
Lazdijų rajone telkšantis Šlavanto ežeras dar ne taip seniai galėjo pasigirti nevent neišsenkančiais plakių pulkais. Tačiau naujausi ichtiologiniai tyrimai rodo šiame vandens telkinyje vykstančius meškeriotojams džiugius pokyčius – Šlavante vis labiau ima dominuoti karšiai, kurių čia vis daugiau, o ...
Širvintų rajone telkšantis Žindulių ežeras, rodos, niekuo nesiskiria nuo tūkstančių kitų. Jis nežavi nei vaizdinga kranto linija, nei vilioja gelmėmis. Tačiau šią vasarą jame atlikti ichtiologiniai tyrimai parodė, kad į šį vandens telkinį turėtų atkreipti dėmesį visi meškeriotojai, norintys smagiai ...
Absoliučioje daugumoje Lietuvos vandens telkinių dominuojanti žuvų rūšis yra kuojos. Tačiau yra ir ežerų, kuriuose plaukioja itin daug meškeriotojus labiau dominančių žuvų. Vienas tokių ežerų – Aukštaitijos nacionaliniame parke telkšantis Dringis, kuriame atlikti ichtiologiniai tyrimai parodė, jog č...
Didžiąją dalį žuvų čia sudaro seliavos, o paskui jas sekioja didelių ešerių būriai. Kalbame apie Čičirio ežerą, kuriame atlikti ichtiologiniai tyrimai parodė, jog šis vandens telkinys pirmiausia turėtų dominti būtent dryžuotųjų plėšrūnų ieškančius meškeriotojus.
