12 straipsnių
Šiandien tarp sąmokslo teorijų, populistinių jėgų ir propagandos vis sunkiau atskirti melą nuo tiesos. Tačiau vienas įtakingiausių ir populiariausių mūsų dienų mąstytojų S. Pinker pasauliniu bestseleriu tapusioje knygoje „Proto amžius“ teigia, kad šiuolaikinį pasaulį gali išgelbėti Apšvietos idėjos:...
Bet kuris iš mūsų gali labai daug ką. Gali pasikeisti iš visiško lūzerio į absoliutų lyderį ir atvirkščiai, iš lyderio – į lūzerį. Žmogaus jėgos ir galimybės, tai, kas slypi kiekviename iš individų, yra jeigu ne begalinės, tai bent jau labai didelės. Vilniaus universiteto Filosofijos instituto lekto...
Filosofas Imanuelis Kantas buvo įsitikinęs, kad norint sužinoti pasaulio istoriją, būtina išsaugoti Lietuvą. Taip jį manyti vertęs faktas, jog Europoje krikščionybė į Žemaitiją atėjo vėliausiai, tad nespėta sunaikinti pagonybės dvasios ir ištrinti visų jos pėdsakų. Filosofo nuomone, pagonybė – rakta...
Gyvename epochoje, kuri yra paženklinta naujųjų medijų išplitimu, sako filosofas Kristupas Sabolius. Pasak jo, medijos pakeitė žmogų, todėl į tai negalima neatsižvelgti.
Nemažai asmenybių, reikšmingų Lietuvai, regionui, visai Europai, yra susijusios su Klaipėda arba iš čia kilusios, tačiau išlikusių materialių tiesioginių objektų, konkrečių lokalizuotų jas menančių vietų nėra daug.
„Mes, vokiečiai, viešojo gyvenimo reikaluose nesugebam išlaikyti saiko ir lengvai pasiduodam kraštutinumų kerams“, – ši kone prieš šimtą metų išsakyta vokiečių sociologo Helmuto Plessnerio įžvalga, deja, lieka aktuali ir šiandien.
Žmogus, kuris ant plonytės gyvybės ir mirties linijos stovėjo tiek kartų, kad suskaičiuoti neužtektų vienos rankos pirštų. Gal neužtektų ir abiejų. 36 metų Andrius Pranskevičius rodo randus ir šypsosi: „Aš žinau, mano angelas labai greitai skrenda ir labai giliai plaukia“. Pašnekovas atviras – gyven...
Viešąją tvarką Lietuvos miestuose ir miesteliuose užtikrina su policija bendradarbiaujančios savivaldybės. Vilniuje šią misiją įgyvendina Saugaus miesto departamentas, po kurio stogu įsikūrę net kelios dešimtys pareigūnų rūpinasi sostinės tvarka ir ramybe. Akį džiugina dieną naktį gatvėmis zujantys ...
Kristijonas Donelaitis - pirmasis, parašęs grožinį kūrinį lietuviškai, buvo laisvųjų valstiečių sūnus, įgijęs puikų klasikinį išsilavinimą Karaliaučiaus universitete, kur mokėsi kartu su Imanueliu Kantu. Po studijų tapęs kaimo klebonu Donelaitis susitapatino su lietuvninkų bendruomene, kaip kunigas ...
DELFI tęsia rašinių ciklą „Karas šiandien ir rytoj“, kuriame publikuojame politologo ir Seimo nario Egidijaus Vareikio tekstus apie tai, kaip tradicines saugumo politikos teorijas keičia naujos, kaip keičiasi karai, kokios taikos palaikymo ir pasitikėjimo stiprinimo priemonės juos gali sustabdyti.
Pastarųjų metų literatūros ir istorijos brandos egzaminų rezultatai rodo, kad mokinių žinios ir gebėjimai sistemingai prastėja. Tai yra simptomiškas reiškinys, besitęsiantis visus švietimo reformos metus ir, atrodytų, tampantis neišsprendžiama problema. Daugiau nei dvidešimt metų iš esmės klaidžioja...
1.Ne pesimizmas, o realizmas. Apie Europos saulėlydį kalbama jau seniai. Tačiau joks saulėlydis taip ilgai netrunka: jis žadamas jau ne pirmą šimtmetį – nuo Friedricho Nietzsches ir Oswaldo Spenglerio laikų. Gal tai vis dėlto ne saulėlydis, o kažkas kita, po ko dar negaubia gūdi tamsa? Gal niūrias m...
