90 straipsnių
Aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos departamento pareigūnai stiprina prekybos laukiniais gyvūnais, jų dalimis ar gaminiais iš jų kontrolę, rašoma pranešime žiniasklaidai. Kovo 24–30 dienomis bus vykdomi reidai įvairiose prekybos vietose, kurie apims ne tik turgavietes. Bus tikrin...
Ateityje Lietuvoje esanti ekosistema dėl klimato kaitos susidurs su naujų augalų, gyvūnų ir kenkėjų rūšių keliamais iššūkiais. „Gyvūnų ir augalų populiacijos keičiasi. Tie, kuriems sąlygos Lietuvoje gyventi pasidaro netinkamos – pasitraukia. Vienos rūšys sugeba prisitaikyt, o kitos – ne“, – sako miš...
Šių metų vasario pradžioje Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai, gavę pranešimą, atliko patikrinimą dėl įtariamai neteisėtai viename Vilniaus restorane laikomų raštuotųjų vėžlių. Pareigūnai, atlikę apžiūrą, nustatė, kad invaziniai vėžliai eksponuojami viešai neturint leidimo ir laikomi per maža...
Kuršių nerijos nacionalinis parkas prašo gyventojų pranešti, jei pastebi meškėnų. Šie gyvūnai Lietuvoje laikomi invaziniais. Tiesa, parko specialistai įspėja, kad juos lengva supainioti su kita rūšimi, tad reikia būti atidiems.
Vaikščiojantys pamiškėse, prie vandens telkinių ar net miestų parkuose šiuo metu gali matyti kelių metrų aukštį siekiančius Sosnovskio barščius, kurių lapai primena rabarbaro lapus, o baltai rausvi žiedynai – salierų ar kai kurių kitų vietinių augalų.
Arūno sodyboje įrengtos kameros įamžino, kas naktį laksto prie tvenkinio. Vaizdo įraše matyti, kaip gyvūnas pasirodo prie vandens, stveria žuvį ir skubiai pasišalina.
Mėgstantiems vėžiauti Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai primena, kad liepos 16 d. prasidėjus vėžiavimo sezonui galima gaudyti siauražnyplius vėžius. Šis sezonas truks iki spalio 14 d. Invazines vėžių rūšis, tokias kaip žymėtieji ir rainuotieji vėžiai galima gaudyti ištisus metus. Be to, juos...
Maudynių sezonas Lietuvoje įpusėjo, tad vandens telkinių pakrantes nugulė poilsiautojai. Vis dėlto vasariški džiaugsmai gali apkarsti. Jei išlipote iš ežero sužeista pėda, galite pamanyti, kad užmynėte ant stiklo, vis dėlto tai nebūtinai tiesa.
Vėžius gaudantis žvejys Matas pasakoja tuo užsiimantis jau kelerius metus. Anot jo, tai labai azartiškas hobis, o žinant geras vietas šių vėžiagyvių per valandą galima pririnkti ir šimtą. Didžiausias žvejo laimikis – 25 cm ilgio vėžys.
Ispaniniai arionai (geriau žinomi kaip luzitaniniai arionai) paplitę visoje Lietuvos teritorijoje ir yra ypač dažni Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių miestuose. Sodininkai griebiasi įvairių kovos metodų, tačiau pripažįsta, kad mažai kas padeda. Ir nors savivaldybės gali įgyvendinti planus invazini...
Sosnovskio barščiai yra vienas iš pavojingiausių augalų. Pastebėję jį savo sklype, turite nedelsdami pradėti kovą. Nors išoriškai atrodo, kad tai paprastas augalas, tačiau tai invazinė kultūra, galinti pakenkti ne tik kitiems medžiams ir gėlėms, bet ir žmonėms ar gyvūnams.
Lietuvoje sparčiai plinta invaziniai šliužai (luzitaniniai arionai), kuriuos gyventojai turi naikinti ir net gali gauti baudą, jei to nedaro. Tiesa, jais atsikratyti svajoja daugelis sodininkų, mat šie šliužai padaro nemenkos žalos. Norint su jais atsisveikinti visiems laikams, svarbu žinoti, kaip j...
Lietuvos pievose ir pamiškėse siaučia gausialapis lubinas ir deja vietomis jau tampa jų vienvaldis šeimininkas. Nuo seno lubinas buvo auginamas gėlių darželiuose dėl žavingo žiedyno, sėjamas kaip dirvą gerinantis augalas, tačiau vėliau sparčiai ir nekontroliuojamai išplito po gamtinę aplinką. Galvij...
Pavasarį želdynų projektuotojai, apželdinimo specialistai, dekoratyvinių augalų pardavėjai ir mėgėjai ruošiasi naujam sezonui. Vis dar pasitaiko atvejų, kai į platų dekoratyvinių augalų asortimentą įtraukiamos ir invazinės rūšys ar veislės, pavyzdžiui, baltažiedė robinija, gausialapis lubinas, raukš...
Viduržemio jūros vandenyse į sąrašą įtraukta beveik tūkstantis invazinių ir svetimų rūšių. Kai kurie iš šių kenkėjų tampa netikėtu galimybių šaltiniu.
Visos rūšys gamtoje susijusios, nors net ir mokslininkams kartais kyla klausimų, kokie yra tie ryšiai. Aišku tik viena – jokia rūšis neišnyksta be pasekmių likusioms, taigi ir mums, žmonėms. Tyrėjai atkreipia dėmesį ir į tai, kad labai sumažėjo biologinės įvairovės tyrinėtojų, vadina juos tikrąja ny...
Aplinkosaugininkai kviečia gaudyti invazinius vėžius ir taip padėti išlikti vietiniams plačiažnypliams ir siauražnypliams vėžiams, teigiama Aplinkos apsaugos departamento pranešime spaudai.
Europos gėluose vandenyse aptinkama daugiau nei 100 natūraliai gyvenančių vietinių žuvų rūšių, tuo tarpu Lietuvos gėluose ir tarpiniuose vandenyse (Kuršių mariose) aprašytos tik 46 gėlavandenės ir praeivės žuvų rūšys.
Sodininkai, norėdami užauginti gerą derlių, susiduria su ne viena kliūtimi: sausros, stichinės liūtys, įvairūs vabzdžiai kenkėjai ir net šliužai. Pastarieji šiemet kaip niekad papiktino sodininkus. Į GRYNAS.lt redakciją plūstelėjo laiškai, kuriuose gyventojai prašo padėti atpažinti ir kovoti su jų d...
Po 3 nesėkmingų bandymų 2017 metais įsigyti stiklinės bei paaugintos stadijos ungurių, šiais metais Žuvininkystės tarnybos specialistams pavyko įsigyti daugiau nei 1 milijoną 700 tūkstančių vienetų stiklinės stadijos ungurių. Vadinasi, dar daugiau ungurių apsigyvens Lietuvos vandens telkiniuose.
