„Sveiki, gal sudomins mūsų su vyro išgyventa įvaikinimo istorija ir jos niuansai?“ – taip laišką redakcijai pradėjo Lina. Ir nors pora jau oficialiai yra mažos mergaitės tėvai, visi išgyvenimai, valdininkų nesupratingumas ir vaikų traktavimas lyg prekių vis dar glumina ir skaudina. Apie visa tai – n...
įtėviai
7 straipsnių
Mintis įsivaikinti ar paimti globoti be tėvų meilės likusį vaikutį, ko gero, bent kartą yra atėjusi į galvą dažnam žmogui. Vieniems tai tėra momentinis jausmas, kiti apie tai galvoja rimčiau, bet viešumoje sklandantys mitai entuziazmą neretai atvėsina. Kurie iš jų teisingi, o kurie – ne?
Globos namuose augantis vaikas nuolatos savęs klausia: „Kodėl tėvai mane paliko? Gal buvau negražus, o gal negeras?” Tai neteisinga. Nė vienas vaikas neturi augti be žmonių, kuriuos galėtų vadinti savo tėvais. Ar galime padėti šiems vaikams? Tikrai taip, nes bendromis jėgomis ši užduotis įmanoma.
Ar galėčiau globoti svetimą vaiką? Ar mokėčiau mylėti jį kaip savo? Į šiuos ir kitus opius klausimus sutiko atsakyti psichologas Andrius Atas. VšĮ „Sotas“ jis konsultuoja būsimus ir esamus globėjus bei įtėvius.
Jauni vedę Alvydas ir Loreta norėjo didelės šeimos. Abu buvo užsiėmę, ji studijavo psichologiją, vyras pradėjo verslą.
Užauginti svetimą vaiką – tai galbūt išgelbėti jo gyvenimą. Daugelis nusilenkiame tokiems tėvams ir nuoširdžiai žavimės, bet retai kuris pagalvojame apie galimybę patiems žengti šį žingsnį. Tai, žinoma, kilnu, didinga, bet ar lengva? Ar mes sugebėsime būti gerais tėvais svetimam vaikui, jei nebuvome...
Nuo šių metų rugsėjo 1 d., įvaikinus bet kokio amžiaus vaiką, pagal šeimos pasirinkimą įmotei ar įtėviui bus suteikiamos 3 mėnesių atostogos vaikui prižiūrėti, išskyrus atvejus, kai įvaikintas sutuoktinio vaikas arba įmotei (įtėviui) tam pačiam vaikui prižiūrėti jau buvo suteiktos tokios atostogos.