3 straipsnių
„Niekada neužmiršiu šito skausmo, norėčiau, kad nebūtų tokių žmonių kaip jis – jo vieta yra kalėjime“, – sunkiai rinkdama žodžius kalbėjo nepilnametė, ilgą laiką kentėjusi seksualinę prievartą. Ji bijojo pasipriešinti, ilgą laiką tylėjo ir nesuprato, kad gali kreiptis pagalbos – net tada, kai reaguo...
Apsvaigino psichotropiniais vaistais, o paskui naktį bažnyčios kambarėlyje įvairiais būdais seksualiai prievartavo.
Įsivaikinę du vaikus (2 ir 5 metų) iš globos namų susidūrėme su nežinia – kur kreiptis, kas mums priklauso, kokios išmokos, pašalpos, tėvystės atostogos? Kreipėmės į savo savivaldybę, į Vaiko teisių apsaugos skyrių, visi trauko pečiais, negalėdami niekuo padėti.
